Ketvirtadienis, 15 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

„Sodra“: Pajamos augo, bet darbo rinkos aktyvumas mažėjo

www.alkas.lt
2025-02-25 13:53:00
11
PERŽIŪROS
0
Pinigai, biudžetas | pixabay.com, Bru-nO nuotr.

Pinigai, biudžetas | pixabay.com, Bru-nO nuotr.

2024 metų paskutinįjį ketvirtį vidutinės darbo pajamos augo panašiu tempu kaip ankstesniais laikotarpiais, tačiau darbo rinkos aktyvumas mažėjo – rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Institucija pristatė ir naujausią padėtį dėl moterų ir vyrų pajamų skirtumų.

Antrąjį 2024 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 231 euru arba 11,2 proc. ir siekė 2 291 eurą neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 132 eurais arba 10, 3 proc. iki 1 407 eurų.

Metinė infliacija 2024 m. gruodį buvo 2,1 proc.

2024 metų pabaigoje pajamų augimą pajuto 6 iš 10 dirbančiųjų, arba 64 proc. Apie 14 proc. apdraustųjų pajamos per metus sumažėjo.

„Antrus metus iš eilės darbo pajamos augo dešimtadaliu. Minimalios mėnesio algos didinimas lemia dėsningumą: kuo mažesnės pajamos, tuo labiau juntamas jų augimas. Daugiau nei pusės žmonių, uždirbančių MMA ir mažiau, pajamos padidėjo daugiau nei 10 proc. Tuo metu tarp žmonių, kurių pajamos yra trijų vidutinių darbo pajamų dydžio, augimą galėjo patirti tik trečdalis”, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Labiausiai augo vyresnių darbuotojų atlyginimai

Sparčiau didėjo vyresnių darbuotojų darbo pajamos. Pavyzdžiui, 51-60 metų amžiaus grupėje augimas siekė 12,4 proc., kai tarp 25-30 metų žmonių – 8,1 proc. Taip nutiko dėl to, kad darbo pajamos labiausiai augo švietimo (20,7 proc.) ir žmonių sveikatos priežiūros (14 proc.) sektoriuose, o tai sritys, kuriose daugiausia dirba vyresnio amžiaus darbuotojai.

„Atlyginimų didinimas mokytojams atsispindėjo ir statistikoje – švietimo sektoriuje dirbančių žmonių pajamos padidėjo apie 211 eurų į rankas, nepriklausomai nuo regiono. Kilo tiek pagrindinio ir vidurinio ugdymo, tiek pradinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų pajamos. Žmonių sveikatos priežiūros srityje didėjo ir gydytojų, ir slaugos specialistų, ir socialinių darbuotojų atlyginimai“, – pastebi „Sodros“ analitikė.

Daugiausia apdraustųjų turinčiuose ekonominiuose sektoriuose – didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, apdirbamojoje gamyboje, statyboje pajamos didėjo vidutiniškai 10 proc. Tarp šių veiklų išsiskyrė transporto ir saugojimo veikla, kurioje dirba daug tolimųjų reisų vairuotojų – jų darbo pajamos padidėjo apie 18 proc., tačiau liko palyginti nedidelės – 1 313 eurų neatskaičius mokesčių.

Daugėjo atleidimų

Darbo rinkos aktyvumas 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo mažesnis nei ankstesniais metais – nors priėmimų skaičius išliko stabilus, atleidimų buvo daugiau. Jei 2023 m. teigiamas priėmimų ir atleidimų balansas siekė 26,2 tūkstančio žmonių, 2024 m. priimta tik 1,2 tūkstančio daugiau nei atleista.

Gruodį bendras apdraustųjų skaičius sumažėjo 0,8 proc. arba 10,2 tūkstančio žmonių palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Daugiausia darbuotojų neteko transporto sektorius – 8,9 tūkstančio, tačiau čia mažėjo ne vairuotojų, o reklamos specialistų skaičius. Apdraustųjų mažėjimas matomas taip pat prekybos (8,1 tūkstančio) ir statybos (2,1 tūkstančio) sektoriuose.

Darbuotojų augimas stebėtas žmonių sveikatos priežiūros srityje – čia per metus darbuotojų skaičius padidėjo 6,2 tūkstančio. Priimta daugiau slaugos specialistų, asmens sveikatos priežiūros padėjėjų, socialinių darbuotojų.

Nedarbo išmoka kompensavo iki 80 proc. buvusių pajamų

Dėl silpstančio priėmimų ir atleidimų balanso didėjo nedarbo išmokos gavėjų skaičius. 2024 m. gruodį nedarbo išmoką gavo 83,2 tūkstančio žmonių arba 5,1 tūkstančio daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Jaunimo iki 30 metų grupėje bedarbių skaičius augo labiausiai – tarp visų to amžiaus apdraustųjų kas dešimtasis buvo nedarbo išmokos gavėjas. Tuo metu 41-50 metų amžiaus grupėje tik apie 5 proc. visų apdraustųjų gavo nedarbo išmoką.

„Tai gali būti susiję su tuo, kad jaunimas dažniau dirba sezoninius darbus, darbą derina su mokslais ar drąsiau leidžiasi į naujo darbo paieškas”, – nurodo Kristina Zitikytė.

Vidutinė nedarbo išmoka 2024 m. gruodį siekė 595 eurus – tai 12 proc. daugiau nei prieš metus.

Atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo pajamų – ar padėtis keičiasi?

Lietuvoje vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumas išlieka, nors pastaraisiais metais pastebimas nedidelis atotrūkio mažėjimas. Dabar jis siekia 12,9 proc., kai prieš metus buvo 13,5 proc.

2024 m. lapkritį moterų vidutinės darbo pajamos augo 11 proc., vyrų – 10 proc., tačiau šiuo metu skirtumas vyrų naudai – 149 eurų į rankas.

Moterų ir vyrų darbo pajamų skirtumams turi įtakos tai, kokiose srityse jie dirba. Pavyzdžiui finansų, transporto, informacijos ir ryšių sektoriuose dominuoja vyrai, kurie dažniau užima aukštesnes ir geriau apmokamas pareigas.

Informacijos ir ryšių srityje skirtumas tarp vyrų ir moterų uždirbamų pajamų siekia 737 eurus į rankas. Tiesa, jie dirba nevienodus darbus. Moterys šioje ekonominėje veikloje dažniau yra rinkodaros ir reklamos specialistės, o vyrai – programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai.

Žmonių sveikatos priežiūros srityje skirtumas į rankas yra 642 eurai. Moterys čia dažniau dirba slaugytojomis, o vyrai – gydytojais specialistais.

Mažiausias atotrūkis švietime – čia vyrų ir moterų pajamos skiriasi vos 12 eurų.

Moterų daugiausia dirba pagrindinio ir vidurinio ugdymo (19 tūkst.) bei ikimokyklinio ugdymo mokytojomis (12 tūkst.). Vyrų daugiau tarp pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų (3,3 tūkst.), aukštųjų mokyklų dėstytojų (2,2 tūkst., 40 proc. visų dėstytojų). Švietimo sektoriuje vyrai taip pat dažniau dirba nekvalifikuotą darbą – jie sudaro 52 proc. nekvalifikuotų darbininkų.

Transporto sektorius – išskirtinis, čia moterys uždirba daugiau

Transporto sektoriuje, kuriame vyrai dominuoja savo skaičiumi, moterys uždirba daugiau už juos. Vyrų vidutinės pajamos į rankas čia siekia 1 047 eurus, o moterų 1 172 eurus. Taip yra dėl to, kad vyrai transporte dažniausiai yra sunkiasvorių automobilių vairuotojai, o moterys – reklamos specialistės, buhalterės, vadybos ir organizavimo analitikės.

Didžiuosiuose ekonominiuose sektoriuose atotrūkis mažėja, tačiau vis dar siekia 30 proc. Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, kuriame iš viso yra 214 tūkstančių darbuotojų, moterys sudaro 54 proc. visų dirbančiųjų. Čia vyrų vidutinės darbo pajamos 2024 m. lapkritį buvo 1 240 eurų į rankas, moterų – 1 009 eurai. Pajamų skirtumas – 231 euras.

Aptarnavimo sektoriuose pajamų atotrūkis mažesnis, bet pajamos – vienos mažiausių rinkoje. Pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje, kuriame dirba 49 tūkstančiai žmonių, moterys sudaro 74 proc. visų darbuotojų. Vyrai čia uždirba apie 894 eurus į rankas, moterys – 808 eurus. Skirtumas siekia 86 eurus.

Moterys rečiau už vyrus vadovauja ir dažniau prižiūri vaikus

Tarp vadovų vyrai sudaro 61 proc., o moterys – 39 proc., tačiau moterys dažniau vadovauja sveikatos, švietimo ir finansų sektoriuose, o vyrai – statybų, transporto ir technologijų srityse.

Didesnę šeimos priežiūros atsakomybę prisiima moterys – 88 proc. vaiko priežiūros išmokų gavėjų sudaro būtent jos. Tai gali turėti įtakos darbo užmokesčio pokyčiams ilgalaikėje perspektyvoje.

Mažiau uždirbdamos karjeros metais, moterys gauna ir mažesnes pensijas. Vis dėlto šis skirtumas pamažu traukiasi. Jei 2019 metais vyrų pensijos buvo 20 proc. didesnės nei moterų, 2024 metais – 16 proc. Šiuo metu vyrų pensija 90 eurų didesnė nei moterų.

Parengta pagal „Sodros“ pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Sodra“: darbuotojų pajamos toliau augo
  2. Gyventojų darbo pajamos augo sparčiai, tačiau ne visur vienodai
  3. „Sodra“: darbo rinkoje pokyčių nedaug
  4. Per metus darbo pajamos padidėjo 100 eurų
  5. Kas laukia Lietuvos darbo rinkos?
  6. „Sodra“: darbo rinkai pavyko atsispirti antrojo karantino įtakai
  7. Seimas pritarė darbo rinkos pokyčiams
  8. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos planuose – ateities darbo rinkos išplėtimas
  9. Skaudžių atsitikimų darbe skaičius pernai mažėjo
  10. Augančios pajamos infliacijos nepavijo
  11. 2025 m. augs dirbančiųjų pajamos, didės pensijos ir kitos išmokos
  12. Statistika rodo, kad Lietuvoje mažėjo visų amžiaus grupių nedarbas
  13. R. Garuolis. Sodra džiaugiasi. Ar yra kuo džiaugtis?
  14. „Sodra“ neišdavinės paslaugų kvitų knygelių
  15. „Sodra“: VSD įmokas geriau mokėti kas mėnesį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

PAGD spaudos konferencija
Lietuvoje

PAGD veiklos plečiasi, daugiausia dėmesio – civilinei saugai

2026 01 15
LSMU Kauno ligoninė
Lietuvoje

LSMU Kauno ligoninė atnaujino Skubiosios pagalbos skyrių

2026 01 15
Julius Sabatauskas
Lietuvoje

J. Sabatausko paskyrimas KT teisėju prieštarauja Konstitucijai

2026 01 15
Pinigai
Lietuvoje

Nutraukti pensijų kaupimą ketina beveik kas antras

2026 01 15
Ledo arena
Lietuvoje

Vilniuje numatoma statyti ledo areną

2026 01 15
Rūdninkų karinis miestelis
Lietuvoje

Pasirašytos Rūdninkų karinio miestelio statybų antrojo etapo sutartys

2026 01 15
Panemunės baseinas
Lietuvoje

Atidarymą pasitinka Kauno Panemunės baseinas

2026 01 15
Blinstrubiškių socialinės globos namai ieško savanorių
Lietuvoje

Panevėžyje pradedamas įgyvendinti socialinės globos projektas

2026 01 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Kovai su klimato kaita – 552 mln. eurų
  • +++ apie Tautos ir teisingumo sąjunga reikalauja stabdyti Kapčiamiesčio karinio poligono statybą
  • Juozas apie Kovai su klimato kaita – 552 mln. eurų
  • Juozas apie Tautos ir teisingumo sąjunga reikalauja stabdyti Kapčiamiesčio karinio poligono statybą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • PAGD veiklos plečiasi, daugiausia dėmesio – civilinei saugai
  • LSMU Kauno ligoninė atnaujino Skubiosios pagalbos skyrių
  • J. Sabatausko paskyrimas KT teisėju prieštarauja Konstitucijai
  • Nutraukti pensijų kaupimą ketina beveik kas antras

Kiti Straipsniai

„Sodra“

„Sodra“ didina paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia

2026 01 12
Pinigai

Nuo prašymo iki įgyvendinimo: kas vyksta su pensijų kaupimo įmokomis

2026 01 07
Valstybinės ligonių kasos

PSD: papildomas mėnuo ir svarbūs pokyčiai šiemet

2026 01 06
Darbo paieška

Talentų atranka 2026-aisiais: kas bus kitaip?

2026 01 03
Pinigai

Atsirado daugiau pasirinkimo galimybių pensijų kaupimo dalyviams

2026 01 02
Pinigai

Atnaujinamos „Sodros“ išmokų ribos

2026 01 01
Būstas

Ką žada 2026-ieji NT rinkai?

2025 12 31
Piniginė, pinigai

Nuo sausio – didesnis minimalus darbo užmokestis

2025 12 30
Pinigai

Nuo sausio didėja pedagoginių darbuotojų, bibliotekininkų atlyginimai

2025 12 30
Biudžetas, mokesčiai

Prezidentas pasirašė kitų metų biudžetą

2025 12 22

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Kovai su klimato kaita – 552 mln. eurų
  • +++ apie Tautos ir teisingumo sąjunga reikalauja stabdyti Kapčiamiesčio karinio poligono statybą
  • Juozas apie Kovai su klimato kaita – 552 mln. eurų
  • Juozas apie Tautos ir teisingumo sąjunga reikalauja stabdyti Kapčiamiesčio karinio poligono statybą
  • +++ apie Danija didina karines pajėgas Grenlandijoje: „Mes nenorime būti JAV nuosavybe“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
EIMIN teiks Seimui įstatymų kakeitimus

Seimui teikiami verslo aplinką gerinantys įstatymų paketai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai