Nepaisant sulėtėjusio ekonominio vystymosi ir prognozių apie dar sunkesnius laikus, šių metų darbo rinkos tendencijos Lietuvoje ir Baltijos šalyse – gana pozityvios. Naujausias „Figure Baltic Advisory“ atliktas darbo rinkos tyrimas rodo, kad dauguma įmonių šiemet planuoja ne tik samdyti daugiau darbuotojų, bet ir didinti atlyginimus vidutiniškai 8 procentais.
Remiantis atlyginimų tyrimų bendrovės „Figure Baltic Advisory“ (anksčiau „Baltic Salary Survey“) atliktos apklausos duomenimis, kurioje dalyvavo 1000 verslo įmonių iš visų Baltijos šalių, atlyginimai praėjusiais metais augo 8 proc. Ekspertų teigimu, panašios atlyginimų ir darbo rinkos tendencijos išliks ir šiemet.
Praėjusiais metais augo ne tik atlyginimai, bet ir darbuotojų kaita
Atlyginimų didėjimui visose Baltijos šalyse praėjusiais metais didžiausią įtaką darė spartus minimalios mėnesinės algos didinimas, infliacija ir darbo jėgos trūkumas. Tad didžiausias bazinio atlyginimo pokytis užfiksuotas Lietuvoje – beveik 11,5 proc., kai Estijoje didėjo 9,9 proc., o Latvijoje – 8,7 proc.
Kaip rodo tyrimo duomenys, nors nemaža dalis Baltijos šalių verslo pernai nukentėjo nuo karo Ukrainoje ir energijos kainų augimo, dauguma Lietuvos įmonių (56 proc.) teigia, kad šios priežastys nepadarė didelio poveikio ar turėjo tik nežymų poveikį jų veiklai. Tuo tarpu tarp labiausiai dėl geopolitinių iššūkių nukentėjusių – transporto ir logistikos bei gamybos įmonės.
„Figure Baltic Advisory“ analitikas Povilas Blusius pastebi, kad praėjusiais metais Lietuvoje didėjo ne tik atlyginimai, bet ir darbuotojų kaita. Dėl skirtingų priežasčių, kaip taupymas ar veiklos efektyvumo gerinimas, darbdaviai labiau pasinaudojo proga optimizuoti darbuotojų skaičių, tačiau savanoriška darbuotojų kaita augo lygiagrečiai ir didėjo nuo 17 proc. iki 23 proc.
„Tokios darbuotojų kaitos tendencijos pastebimos daugelyje valstybių. Galima teigti, kad tai – besikeičiančios darbo kultūros, visuomenės bei švietimo sistemos problemų rezultatas. Lietuvoje tai taip pat yra susiję su darbo jėgos trūkumu bei dėl to išaugusiu atlaidesniu darbdavių požiūriu į darbuotojų atrankas“, – situaciją aiškina ekspertas.
Darbdaviai šiemet: nors jaučia grėsmes, bet samdymo apimčių nemažins
Tyrimo rezultatais, pernai tik 40 proc. įmonių pasiekus arba beveik pasiekus savo metinius tikslus, šiemet planai bus kuklesni. Visgi, daugelis įmonių išlieka pozityvios ir prognozuoja, kad šie metai joms bus sėkmingesni. Net 38 proc. įmonių tikisi, kad 2023-ieji bus geresni, o dar apie 24 proc. mano, jog verslo veiklos ir rezultatų prasme bus labai panašūs į praėjusius metus. Teigiamos nuotaikos atsispindi ir samdymo planuose – 61 proc. įmonių planuoja didinti darbuotojų skaičių, o tai ne ką mažesnė dalis nei įprastais metais. Tiesa, P. Blusius teigia, kad šiemet darbdaviams ir darbuotojams būtina išlikti realistais.
„Jau ketverius metus iš eilės matome, kad darbo rinka išlieka sudėtinga. Pirma, pandemija, o dabar karas Ukrainoje, energetikos krizė ir aukšta infliacija skatina atitinkamus pokyčius darbo rinkoje. Norisi tikėti teigiamais ekonomikos vystymosi scenarijais, tačiau geopolitinė ir ekonominė situacijos bei darbuotojų trūkumas ir toliau keis rinkos dinamiką. Jau dabar matomos tendencijos, kad metų pabaigoje dėl ekonomikos stagnavimo galime stebėti darbuotojų mobilumo rinkoje lėtėjimą“, – teigia ekspertas.
Nors ir visuose verslo sektoriuose dominuoja pozityvios netolimos ateities tendencijos, kai kuriuose sektoriuose dėl ekonomikos lėtėjimo vyrauja didesnis nerimas. Optimizmo lygis tiesiogiai koreliuoja su skirtingais su verslo sektoriais – dirbantys su žaliavomis, transportu ir statybomis yra labiau linkę nerimauti, tad daugiau nei ketvirtadalis verslų jau ruošiasi jų veiklai sunkesniems metams.
Atlyginimai kils, bet didės ir keliami lūkesčiai
Nors infliacija akivaizdžiai tapo itin svarbiu atlyginimų peržiūros veiksniu, tačiau būtent darbuotojų trūkumas ir konkurencija skatina įmones aktyviau didinti darbo užmokestį. Prognozuojama, kad, nors ir lėčiau nei praėjusiais metais, atlyginimai vidutiniškai didės 8 proc. Sparčiausias augimas prognozuojamas finansų, IT, inžinerijos, farmacijos srityse, lėtesnis – gamybos ir transporto sektoriuje.
Pasak atlyginimų eksperto P. Blusiaus, atlygio didinimas žengs koja kojon ir su didesniais darbdavių keliamais lūkesčiais bei tikslais: „Keičiantis darbdavių planams, augant darbo užmokesčiui ir didėjant našumo poreikiui, 45 proc. darbdavių planuoja nustatyti savo darbuotojams aukštesnius tikslus“.
