Seimas pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms ir lydimiesiems teisės aktams, padidindamas socialinių partnerių įsitraukimą priimant sprendimus dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, užtikrinamas racionalesnis šioms priemonėms skirtų lėšų panaudojimas, skatinamas įsiskolinusių asmenų grįžimas į darbo rinką ir įsitvirtinimą joje, padidinta skolininkų paskutinio būsto apsauga.
Šiuo metu galiojančiame Civilinio proceso kodekse yra nustatyta, kad iš paskutinio būsto galima skolą išieškoti, jei ji viršija 4 tūkst. eurų ir skolininkas neįrodo, kad skolą grąžins per 18 mėnesių. Priimtais pakeitimais užtikrinama didesnė skolininko paskutinio būsto apsauga, kad daugiau asmenų išsaugotų paskutinį būstą.
„Pagrindinis tikslas, kad kuo daugiau žmonių Lietuvoje dirbtų legaliai. Šiuo metu apie 200 tūkst. – vienas iš dešimties suaugusių asmenų – Lietuvoje turi skolų. Beveik septyni iš dešimties skolininkų nedirba arba dirba nelegaliai ir daugelis iš jų atsako, kad demotyvuoja būtent antstolių išskaitos už įsiskolinimus iš minimalios algos. Padėtis blogėjanti, nes esama išskaitų sistema nebuvo efektyvi, todėl siūlome paskatas dirbti pirmiausia sumažinant išskaitas iš minimalios mėnesinės algos. Taip pat jautriems kreditoriams, turiu minty, labai svarbu akcentuoti, kad niekas nesikeis.
Tai vienišoms mamoms už alimentus, žalai, pavyzdžiui, sveikatai ar nusikaltimų, liktų esami išskaitų dydžiai. Kitas dalykas. Reglamentuojamas tas vadinamas skolų atostogas, kai asmuo ilgiau nedirbęs, kad jam atsirastų paskata grįžti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti, būtų galimybė pasinaudoti 6 mėnesiais vadinamųjų skolų atostogų ne daugiau kaip du kartus per penkerius metus. Taip pat atitinkamai siūlome ir didesnę nelegalų kontrolę dvigubai padidinti Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimus, viešinti darbo įstatymų pažeidėjus bei padidinti baudas už nelegalų darbą tris kartus ir sieti jas su minimalia mėnesine alga“, – pritarti projektams Seimo posėdyje ragino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadų teikėjas Jonas Varkalys Seimo kanceliarijos Spaudos biurui taip pat pabrėžė, įteisintų „skolininko atostogų“ naudą: „Asmeniui pradėjus dirbti per penkerius metus du kartus po šešis mėnesius antstoliai negalėtų išskaičiuoti nė vieno euro, kad toks žmogus pajustų darbo skonį ir kad galėtų bent kiek atsigauti ir atsistatyti.
Taip pas siūloma mažinti išskaitas – jei asmuo gauna iki vieno minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio darbo užmokestį – iškaityti būtų galima 10 proc., ne 20 ar 30 proc., kaip buvo iki šiol; kai pajamos yra nuo vieno iki dviejų MMA, tuomet būtų galima išskaityti 30 proc. (buvo 50 proc.); kai pajamos didesnės nei du MMA – išskaityti būtų galima 50 proc. (buvo vienas MMA). Tiems skolininkams, kurie turi vaikų ir nemoka alimentų – išskaita paliekama tokia, kokia buvo – 30 proc.“
Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovo teigimu, teisės aktų pakeitimais sudaromos sąlygos skolininkui neprarasti mažos vertės paskutinio būsto. „Šiuo metu galioja tvarka, kad jei skola yra didesnė nei 4 tūkst. eurų ir ji yra neišmokėta per 18 mėnesių galima išieškoti iš paskutinio žmogaus turimo būsto. Įstatymo pakeitimais ši suma indeksuota, didinant ją iki dešimties minimalių mėnesinių atlygių (9 tūkst. 240 eurų). Terminas, per kurį išieškomos lėšos bus nebe 18, bet 36 mėnesiai – jei per šį laikotarpį skolininkas nepateiks antstoliui įrodymų arba paaiškės, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per nustatytą terminą, tik tuomet galima pretenduoti į jo turimą būstą“, – pažymėjo J. Varkalys.
Sugriežtintos sankcijos už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvą užsieniečius tvarkos pažeidimus, įtvirtintos paskatos subjektams, leidusiems dirbti nelegaliai, deklaruoti darbo santykius ir sumokėti mokesčius, skatinti nelegaliai dirbusius asmenis pranešti apie nelegalaus darbo faktą, Valstybinės darbo inspekcijos svetainėje viešinti nelegalaus ir kitų darbo įstatymų pažeidėjus.
Po svarstymo pagrindiniame Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo atsisakyta siūlymo skaičiuoti baudas už nelegalų darbą darbdaviams nuo darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų dydžio.
„Tai pamatė mūsų socialiniai partneriai ir kreipėsi į Seimą, kad nebūtų taikomos sankcijos – procentai nuo apyvartos, nes tai privestų daugelį įmonių prie bankroto – gali juk ir netyčinis nelegalaus darbo atvejis būti fiksuojamas. Komitete rastas kompromisinis variantas – jeigu būtų fiksuojamas nelegalus darbas, tuomet bauda būtų skaičiuojama ne pagal apyvartą, o nuo 3 iki 12 MMA už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį“, – sakė J. Varkalys.
Atskiri įstatymo straipsniai įsigalioja nuo 2024 m. liepos 1 d. iki gruodžio 1 d.
