Valensijoje atidaroma Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Etnografinis opartas“

2025 m. vasario 20 d. Valensijos istorijos muziejuje atidaroma Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Etnografinis opartas“ (angl. Op Art in the Textile Tradition of Lithuania), kurioje subtiliai susipina liaudies meno papročiai ir Kazio Varnelio optinio meno bruožai. Paroda į Ispaniją atkeliavo iš Prancūzijos, Provanso Ekse įsikūrusio Vazarelio fondo (Fondation Vasarely).

„Etnografinis opartas“ (kuratorės Indrė Urbelytė ir Živilė Paipulaitė) siūlo žiūrovams pasinerti į išskirtinę patirtį, kurioje etnografiniai lietuvių liaudies meno pavyzdžiai sąveikauja su moderniomis optinėmis kompozicijomis.

Šia sąveika per sąsajas su Kazio Varnelio asmenybe norima atskleisti glaudų ryšį tarp liaudies kūrybos ir naujoviško meno bei pabrėžti tekstilės vietos pokyčius šiuolaikiniame meno pasaulyje.

Valensijoje rodomos tradicinės lietuviškos lovatiesės ir Kazio Varnelio optinio meno kūrinys. Parodos scenografiją įkvėpė 1900 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje Lietuvos skyriuje rodytas vaikiškas barškutis.

Prancūzams anuomet Lietuvą pristatęs ir lietuviškus papročius atspindintis vaiko žaislas šiuo metu saugomas MUCEM muziejuje (pranc. Musée des Civilisations de l’Europe et de la Méditerranée; liet. Europos ir Viduržemio jūros regiono civilizacijų muziejus) Marselio mieste. Parodos architektūrą kūrė Lietuvos nacionalinio muziejaus architektė ir Parodų skyriaus vadovė Ieva Cicėnaitė.

Kelionė iš Prancūzijos į Ispaniją

Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės Rūtos Kačkutės, rodyti „Etnografinio oparto“ parodą Valensijos istorijos muziejuje svarbu ne tik dėl to, kad pasauliui pristatoma turtingas ir subtilus lietuviškosios tekstilės paprotys, bet kartu mezgami ryšiai su įvairiais užsienio muziejais.

Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė džiaugiasi, jog pietų Prancūzijoje rodyta paroda patraukė ir Valensijos istorijos muziejaus dėmesį.

„Lietuvos pristatymo Prancūzijoje metu paroda buvo pastebėta ir įvertinta, o tai ryškus muziejaus darbuotojų nuopelnas. Esu dėkinga Lietuvos Respublikos konsulatui Valensijoje, kuris padėjo bendradarbiaujant su Valensijos istorijos muziejumi ir sumanė „Etnografinio oparto“ atvykimą į Ispaniją“, – teigia muziejaus vadovė.

Lietuvos Respublikos konsulatas Valensijoje svariai prisidėjo prie parodos rodymo Valensijoje – tiek megzdamas ryšius su Istorijos muziejumi, tiek bendraudamas su Valensijos miesto savivaldybe.

„Parodą „Etnografinis opartas“ Valensijoje atidarome tarp dviejų Lietuvos gimtadienių. Pristatomuose darbuose slypintys meno kodai, kūrinių šiluma bei energija byloja apie tai, kas yra sava, pastovu, perduodama iš kartos į kartą – šių dienų geopolitinių lūžių kontekste tai yra nepaprastai svarbu.

Džiaugiamės, kad šia Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda sudominome vieną svarbiausių miesto muziejų – Valensijos istorijos muziejų, taip pat ir Valensijos savivaldybę, kuri yra viena iš parodos rengėjų. Dėkojame Lietuvos nacionaliniam muziejui už galimybę Lietuvos kultūrą ir paveldą pristatyti Valensijoje“, – sako Lietuvos Respublikos konsulato Valensijoje vadovė Laura Tupe.

Kazys Varnelis: optinis menas ir lietuviško papročio paveldas

Kazys Varnelis (1917–2010), vienas garsiausių Lietuvos optinio meno kūrėjų, dažnai sakydavo, kad jam didžiulę įtaką padarė gimtoji aplinka ir tėvų kūryba.

Jo motina Teofilė Domarkaitė-Varnelienė buvo žinoma audėja, jos darbai Varneliui dar vaikystėje suteikė supratimą apie spalvų kontrastą, geometriją ir struktūrą; iš tėvo Kazio Varnelio vyresniojo – liaudies menininko, dievdirbio ir savamokslio tapytojo – sūnus perėmė kūrybos polėkį ir vaizdinę kalbą.

„Pats Varnelis visuomet pabrėždavo, kad jam didelę įtaką padarė gimtieji namai. Jis retai atskleisdavo, kas slypi jo kompozicijose, bet kartą pripažino, kad paveikslai kartoja tėvų namų architektūrinius bruožus – stogus, sąramas, susikertančius rąstus.

Tad sugretinti opartą ir liaudies meną mums su bendrakuratore ir kolege muziejuje Živile Paipulaite buvo natūralus žingsnis. Parodą papildo ir Kazio Varnelio 7-ojo dešimtmečio paveikslas. Valensijoje susidūrėme su ypatinga erdve, kurioje anksčiau būta vandens saugyklos“, – atkreipia dėmesį parodos kuratorė I. Urbelytė.

Pasak R. Kačkutės, muziejus atlieka svarbią misiją išsaugant etnografinės tekstilės paprotį. Tekstilė greičiau sunyksta nei, pavyzdžiui, medžio darbai, todėl reikalingas ypatingas rūpestis šiuos kūrinius išsaugoti ateities kartoms.

„Lovatiesės, arba kaip gražiai vadinama divonai, yra trapios prigimties daiktai, tad jų rodymas reikalauja Lietuvos nacionalinio muziejaus Tekstilės atkūrimo skyriaus darbuotojų įsitraukimo: muziejininkai saugo ir atkuria tekstilės gaminius, paruošia juos rodymui. Be šio skyriaus darbuotojų indėlio tokios parodos negalėtų būti“, – pasakoja muziejaus generalinė direktorė.

Tekstilės vieta šiuolaikinio meno kontekste: atgimimas ir naujos interpretacijos

Tekstilė, ilgą laiką laikyta moterišku ar antraeiliu menu, pastaraisiais metais patiria renesansą. „Mes dažnai matome tekstilę kaip buitinę ar mažiau vertingą meno formą, dažnai šio liaudies meno kūrėjos – audėjos – nėra įvardijamos kaip autorės, jų vardai istorijos tėkmėje liko pamiršti.

Dabar jau beveik neįmanoma atsekti jų vardų ir pavardžių, bet jas suvokiame kaip kūrėjas, todėl tokiose parodose kaip ši bandome parodyti, kad tarp liaudies ir profesionaliojo meno egzistuoja dialogas, o tekstilės raštai ir ritmai gali būti lygiaverčiai kitoms meno rūšims“, – teigia I. Urbelytė.

Pasak jos, „Etnografinis opartas“ atlieka bandymus su tekstilės vieta meno hierarchijoje; sugretinant audėjų darbus su optinio meno kūrybos principais, siekiama išplėsti supratimą apie tai, kaip liaudies meno bruožai gali tapti šiuolaikinio meno lauko dalimi.

Tekstilė šiuolaikiniame mene taip pat tampa tvarumo pavyzdžiu. „Galime mokytis iš liaudies meno, kaip gaminti ilgalaikius, kokybiškus kūrinius, kurie tarnauja dešimtmečius. Jie nėra trumpalaikio vartojimo daiktas. Tekstilės naudojimas gali padėti suvokti, kaip amatai gali būti pritaikyti sprendžiant šiuolaikines aplinkosaugos problemas“, – pasakoja I. Urbelytė.

Oparto meistras K. Varnelis yra pripažinęs savo artumą liaudies meno papročiui. „Jaučiuosi artimas tiems anoniminiams dailininkams, kurie šimtmečių būvyje kartojo tuos pačius ornamentus tūkstančius kartų. Tiesą sakant, jaučiuosi esąs vienas iš tų anoniminių dailininkų nenutrūkstamoje meno evoliucijoje“, – rašė K. Varnelis.

Paroda „Etnografinis opartas“ Valensijos istorijos muziejuje veiks iki 2025 metų rugpjūčio 31 dienos.