Po daugiau nei tris mėnesius trukusios parodos „Kazys Varnelis. Optinis klasicistas iš Lietuvos“ Pompidou naujoviškojo meno centre, Paryžiuje, 15 geriausiai menininko kūrybą pristatančių darbų vėl galima pamatyti Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Kazio Varnelio namuose-muziejuje.
Paroda Pompidou centre ne tik pristatė Kazį Varnelį tarptautinei auditorijai, bet ir įrašė menininko vardą šalia garsiausių oparto meistrų.
Gyvas susitikimas su optiniu menu – kitoks nei fotografijoje
Į Kazio Varnelio namus-muziejų iš Paryžiaus grįžę darbai – jau parodoje. Muziejaus vadovė dr. Daiva Vaišnienė sako, kad labiausiai atpažįstamų ir mėgstamų paveikslų pasiilgo ne tik lankytojai, bet ir muziejaus darbuotojai. Vienas grįžusiųjų – „Convex Plus Concave“ (1971) – ypatingas menininko kūrybos kontekste.
„Tai vienintelis paveikslas mūsų muziejuje, kuriame optinis efektas kuriamas apskritomis, o ne aštriabriaunėmis formomis. Tokių darbų K. Varnelis nutapęs ir daugiau, bet jie saugomi kitose kolekcijose. Paveikslas – bene labiausiai atpažįstamas ir lankytojų mėgstamas kūrinys parodoje“, – dalijasi D. Vaišnienė.
Muziejaus vadovė džiaugiasi, kad iš Paryžiaus grįžo „Kubų ansamblis“ (1968) ir „Krištolinė kaskada“ (1969). Didelio formato menininko darbai, suporuoti vienoje iš parodų salių, kuria ypatingą vaizdo efektą.
„Visą salę užpildę juodai balti ritmai įtraukia į svaiginančią erdvinę galimybę, kurioje galima patirti patį stipriausią optinio meno gelmės ir viską užpildančio ritmo įspūdį, – teigia D. Vaišnienė.
Tarp Paryžiuje rodyttų darbų – ir nestandartinių formų „Oho“ (1996) bei „Lotos“ (1976). „Oho“ – ypatingas K. Varnelio darbas.
Pats menininkas yra užsiminęs, kad tai – aliuzija į jo gimtųjų namų Alsėdžiuose stogą. Šis paveikslas buvo tapęs pirmuoju Kazio Varnelio namų-muziejaus logotipu. „Lotos“ – sudėtingų formų, didelio formato paveikslas.
„Darbų, kurie nebesutelpa tradicinėse keturių kampų formose, K. Varnelis yra nemažai nutapęs. XX a. 8-ajame dešimtmetyje Varnelis pradėjo tapyti monumentalesnes, paprastesnes formas, minimalistines kompozicijas, kuriose nebėra smulkių motyvų ritmikos“, – apie paveikslą „Lotos“ pasakoja D. Vaišnienė.
1972 metais nutapytas „Diagonalinis judesys“ dėmesį traukia ryškia žalios ir juodos spalvos kompozicija. „Šis darbas taip pat netiesiogiai susijęs su K. Varnelio gimtaisiais namais Alsėdžiuose. Čia aiškiai galima įžvelgti audimo raštą. Spalvos, pasirinktos šiam paveikslui, yra tradicinės žemaitiškų lovatiesių spalvos.
Galima spėti, kad paveikslą įkvėpė K. Varnelio mamos, audėjos Teofilės Domarkaitės-Varnelienės, prisiminimas“, – teigia D. Vaišnienė ir priduria, kad ir paveikslas „Azora“ (1971), rodytas Paryžiuje, spalvomis ir formomis taip pat primena tradicinių lovatiesių raštus.
Anot muziejaus vadovės, gyvas susitikimas su paveikslais atveria kokybiškai kitokius patirties horizontus.
„Optinis efektas geriausiai atsiskleidžia ir yra įspūdingiausias, kai stovi prieš paveikslą, matai visas detales, gali savo vaizduotėje jas „ištraukti“ iš gelmės, savaip komponuoti vaizdą, keisti stebėjimo kampą ir fokusą.
Rinkinyje yra keletas darbų, žvelgiant į kuriuos fotografijose ar reprodukcijose matomas tik vienas paveikslo matmuo, o gyva akis mato gerokai sudėtingesnę, daugiasluoksnę kompoziciją.
Tai tik patvirtina – kad ir kokia gera būtų fotoaparato optika, bet žmogaus akis subtiliau, geriau skiria niuansus“, – pasakoja muziejaus vadovė D. Vaišnienė.
Dalį paveikslų galima pamatyti tik išplėstinės ekskursijos metu lankytojams prieinamose erdvėse – menininko studijoje, bibliotekoje ir patalpose, kuriose K. Varnelis su žmona Gabriele Varneliene gyveno, grįžę iš JAV 1998 metais.
236 tūkst. lankytojų Paryžiuje ir ateities planai
Pompidou moderniojo meno centre veikusi paroda sulaukė didelio dėmesio – ją aplankė net 236 tūkst. lankytojų.
Parodos kuratorė Indrė Urbelytė pabrėžė, kad rodyti darbai leido prancūzams ne tik susipažinti su menininko kūrybos amplitude – buvo rodomi ir paveikslai, ir skulptūra – bet ir atrasti šio menininko išskirtinumą – dermę tarp klasikinio papročio ir naujoviškumo.
„Norėjome, kad lankytojai ne tik susižavėtų hipnotizuojančiais ritmais, bet ir atrastų gilesnį estetinį pasitenkinimą. Varnelio darbai ypatingi tuo, kad jungia modernumo ir papročio bruožus, kas šiuolaikiniame mene itin reta“, – kalbėjo menotyrininkė I. Urbelytė, kartu su prancūzu Micheliu Gauthier Pompidou centre kuravusi Kazio Varnelio darbų parodą.
Paroda „Kazys Varnelis. Optinis klasicistas iš Lietuvos“ buvo reikšminga Lietuvos laiko Prancūzijoje dalis, kurio tikslas – pristatyti Lietuvos kultūros įvairovę tarptautinei auditorijai.
Svarbiu akcentu tapo ir K. Varnelio kūrinio „Double U“ (1976) atsiradimas Pompidou moderniojo meno rinkinyje. Kūrinį Lietuvos nacionalinio muziejaus sumanymu Pompidou centrui padovanojo JAV gyvenantis rinkėjas Jonas Dovydėnas.
Šis kūrinys priklauso auksiniam menininko kūrybos laikui. Anot I. Urbelytės, dovana – svarbus žingsnis, nes šis kūrinys bus pirmasis K. Varnelio darbas europinio lygio kolekcijoje ir galės pristatyti lietuviškąjį opartą.
Lietuvos nacionalinis muziejus 2027 metais Istorijų namuose ketina atidaryti ir 110-osioms Kazio Varnelio gimimo metinėms skirtą parodą, kurioje lietuvių menininko darbai bus rodomi kartu su pasaulinio garso optinio meno meistrų darbais iš Pompidou rinkinio. Pompidou naujoviškojo meno muziejus – pagrindinis parodos partneris.
„K. Varnelis vienu metu ir išskirtinis tapytojas oparto kontekste, jo vertė tik dar labiau atsiskleis mezgant dialogą su kitais optinio meno kūrėjais.
Prie šio projekto kaip kuratorius vėl prisidės Mišelis Gautieras (Michel Gauthier), kuris kartu su Indre Urbelyte kuravo K. Varnelio darbų parodą Pompidou centre. Įsitrauks ir Lenkijos, Vengrijos bei Ispanijos muziejai. Jau sutarta, kad ši paroda keliaus į du Ispanijos muziejus“, – apie būsimą projektą kalba Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.
O besirengiant 2027-aisiais planuojamai parodai Kazio Varnelio namai-muziejus kviečia lankytojus pamatyti iš Paryžiaus sugrįžusius menininko darbus.
Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Kazio Varnelio namai-muziejus, įsikūręs Vilniaus senamiestyje, Didžiojoje g. 26, apima daugiau nei 40 parodų salių ir pristato ne tik Kazio Varnelio darbus, bet ir jo sukauptą įvairių meno dirbinių bei knygų rinkinį.
Šiuo metu muziejuje rodomi ir lietuvių išeivio vitražisto Albino Elskaus darbai parodoje „Albinas Elskus. Dangiškoji šviesa“.
Lietuvos nacionalinio muziejaus naujienas kviečiame sekti interneto svetainėje: čia arba socialiniame tinkle: čia.
