Nuo kitų metų bus pradėta įgyvendinti atnaujinta lituanistikos stiprinimo programa, kuriai iki 2030 m. numatyta 22 mln. eurų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sumanytoja ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) parengtoje Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programoje keliami tikslai ne tik didinti lituanistinių mokslinių tyrimų rezultatų poveikį visuomenei ugdant kritinį mąstymą, pilietinį aktyvumą ir atsparumą krizėms, bet ir telkti viso pasaulio lituanistikos tyrėjus bei diktuoti šių tyrimų tendencijas.
„Programa skirta užtikrinti lituanistikos plėtrą, skatinti naujus mokslinius tyrimus šioje srityje atliepiant visuomenės poreikius, pritraukti ir užsiauginti daugiau jaunų tyrėjų, dalytis tyrimų rezultatais globaliu mastu“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Išskirtos svarbiausios lituanistikos tyrimų sritys: demografija, saugumas, geopolitika, dirbtinis intelektas, skaitmenizacija
Nauja programa pakeis ankstesnę Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m. programą, joje bus atsižvelgta į naujausius mokslinius iššūkius ir visuomenės poreikius.
Rengiant programą siekta naujai įvertinti, kaip lituanistiniai tyrimai galėtų stiprinti Lietuvos valstybės ir visuomenės kultūrinį tapatumą, spręsti gyventojams svarbiausias problemas.
Programoje išskirtos tokios tyrimų sritys kaip Lietuvos demografijos tyrimai, saugumas, geopolitika, lituanistika skaitmeniniu pavidalu ir jos sąsajos su dirbtiniu protu.
„Rengdami naująją programą aktyviai bendradarbiavome su šalies mokslo ir studijų institucijomis bei suinteresuotomis šalimis, sulaukėme per 150 pasiūlymų dėl galimų tyrimų temų.
Atsižvelgdami į gautus pasiūlymus, sudarėme svarbiausių ir perspektyviausių lituanistikos tyrimų tematikų sąrašą.
Šioje programoje didelį dėmesį skiriame ir tarptautiniam bendradarbiavimui: skatindami lituanistinius taikomuosius tyrimus ir kultūros sklaidą tarptautinėje erdvėje siekiame stiprinti ryšius su Baltistikos centrais užsienyje.
Tikimės, kad tai padės skleisti lituanistinę kultūrą ir mokslo žinias ir už Lietuvos ribų“, – sako LMT pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.
Programa yra ambicinga – joje ne tik pabrėžiamas tarptautiškumas ir tarpdiscipliniškumas, bet ir kreipiamasi į pasaulinę lituanistinių studijų lyderystę.
„Stengėmės žvelgti į priekį – pasiūlėme vizijines tyrimų tematikas, t. y. tokias, kurios jau žinomos ir dažnėja užsienyje, bet pas mus dar nėra atrastos ar pakankamai įvertintos.
Lietuva yra vienintelė šalis pasaulyje, per lyderystę turinti telkti viso pasaulio lituanistikos tyrėjus ir diktuoti šių tyrimų tendencijas“, – pabrėžia prof. Jurgita Verbickienė, LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komiteto pirmininkė, Lituanistikos programos rengimo grupės vadovė.
Dalyvauti galės plati mokslo bendruomenė
Programa skirta lituanistiniams tyrimams visose humanitarinių, socialinių mokslų ir menų kryptyse, taip pat apima tarpdisciplininius tyrimus, kuriuose yra reikšmingas lituanistinis dėmuo.
Programoje numatytos lėšos ir lituanistinių tyrimų sklaidai, kuri apima tyrimų rezultatų viešinimą Lietuvoje ir užsienyje, įvairias mokslo populiarinimo veiklas, paramą akademinių žurnalų leidybai.
Programa iš viso turės keturis varžytuvių kvietimus: lituanistiniams tyrimams, jų rezultatų paskelbimui Lietuvoje ir užsienyje, lituanistiniams mokslo populiarinimo kūriniams ir paramai užsienyje vykdomiems taikomiesiems lituanistikos tyrimams įgyvendinti.
Paraiškas dalyvauti projekte bus galima teikti kitąmet.
Tai padaryti bus kviečiamos Lietuvos mokslo ir studijų institucijos (aukštosios mokyklos, mokslinių tyrimų institutai) kartu su partneriais užsienyje – lituanistikos (baltistikos) centrais.
Ugdant kritinį mąstymą ir su tuo susijusį tautos savimonės augimą, programoje reikėtų numatyti papildomą nepolitinės knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) tiražo leidimą anglų kalba.
O kaip bus su Lietuvos aukštosiose mokyklose dėstymu lietuvių kalba,kuomet ją sparčiai išstumią,deja, anglų kalba prisidengiant tarptautiškumu? Kaip bus stiprinimas lietuvių kalbos reikalai švietimo srityje,ypač tai liečia ne
lietuviakalbes mokyklas ? Visa tai irgi lituanistika plačiąja prasme.
Svarbiausia per tuos metus, už tuos pinigus lituanistiką plačiąja prasme dėti į jaunimo, visų žmonių Lietuvoje galvas, ne tik į knygas sukloti. Juolab, kad knygose jos jau nemažai yra prieš daugelį metų suguldytos, tačiau lituanistinis švietimas politinių neišmanėlių ar svetimais strateginiais interesais šalyje Laisvės metais nebuvo vykdytas.
> Rimgaudas
P. S. Į lituanistikos stiprinimo programą derėtų įtraukti ir mokslo sričių, kurios vadinasi BALTISTIKA, LIETUVOTYRA (rus. “litvovedenije”, angliškai “science of lithuanian studies”, V. Toporovas, TAUTOSAKA (ištisi knygų tomai) ARCHEOLOGIJA ( V. Vaitkevičius ir daugelis taip pat svarbių kitų) jungtį, kadangi būtent šių mokslų PLIUS mokslinės fantastikos SCIENCE FICTION rašymo literatūriniai gebėjimai leido parašyti NEPOLITINĘ dviejų dalių (ofsetas 96 p.+ e-formatas 187 p.) lietuvių tautos istorijos knygą “ISTORIJA PAREINANT Į LIETUVĄ (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, gruodis). Ji pasakoja Lietuvos istoriją, pradedant nuo ledynmečių ir baigiant ją šių dienų lietuvių tautos istorijos aktualijomis. To išdava – visi kiti iki šiol parašyti, rašomi bei ateities lietuvių tautos istorijos vadovėliai, kaip detalizavimai arba tęsiniai, gali būti įdėti į atskiras kišenėles (matmenys tie patys) knygos antro viršelio vidaus pusėje. Pavyzdžiui, kad ir PASAULIO LIETUVIŲ ISTORIJA. Pastaba: kišenėlės talpina ne tik 2GB (taip yra dabar), bet ir 4, 6, 8 ar net 16 GB esamų ar būsimų lietuvių tautos istorijos knygų metmenis.