Vilniaus miesto savivaldybė identifikavo daugiau nei 2 tūkstančius rūsių, cokolinių aukštų, požeminių garažų ir kitų statinių, kurie galėtų tapti priedangomis. Iki metų galo planuojama įvertinti visas tinkamas patalpas ir pateikti siūlymus, ką jose reikėtų pagerinti. „Priedangos“ ženklu pažymėtų statinių atsparumo didinimui galės būti skiriamas finansavimas per Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą.
Sostinės savivaldybė siekia, kad priedangų tinklas plėstųsi ir laikinąją apsaugą netoliese namų, darbo, ugdymo įstaigų turėtų visi vilniečiai. Jau dabar yra surinktas 2185 galimų priedangų sąrašas, fiksuojami jų trūkumai ir teikiamos rekomendacijos, kaip tuos trūkumus pašalinti.
„Priedangų klausimas nebuvo spręstas ilgus metus, todėl dabar grįžtame keletą žingsnių atgal ir dedame pamatus priedangų tinklo plėtrai: identifikavome potencialo turinčias patalpas, pradedame jų vertinimą, stebime dažniausiai pasitaikančius trūkumus. Prireiks daug laiko, kol pagal pakeistą teisinį reguliavimą atsiras pakankamai naujų statinių su priedangomis, todėl pirmiausia turime galvoti ne apie naują statybą, bet apie maksimalų inventorizavimą to, ką jau turime“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Meras priduria, kad remiamasi Suomijos priedangų tinklo vystymo pavyzdžiu: „Suomija jau beveik 80 metų plečia savo priedangų tinklą. Jų priedangos yra aukšto lygio, o didžioji dalis jų – įrengtos rūsiuose, požeminėse stovėjimo aikštelėse. Jose gali tilpti beveik 90 proc. Suomijos gyventojų. Visgi, jie yra pasirengę pagal poreikį statyti ir laikinas priedangas.“
„Per trejus metus bendromis pastangomis su savivaldybėmis šalyje sukūrėme beveik 6000 priedangų tinklą, kuriame galėtų tilpti pusė šalies gyventojų. Tačiau tinkamam priedangų įrengimui ir sutvarkymui nebuvo finansavimo. Džiaugiuosi, jog pereiname į naują etapą, kuomet į pagalbą savivaldybėms ateiname su konkrečiomis investicijomis – iki 2030 m. priedangoms numatėme skirti 77 mln. eurų.
Jau lapkritį skelbsime konkursus priedangų įrengimo projektams, o finansavimą galės gauti visos savivaldybės, priklausomai nuo jų gyventojų skaičiaus. Tai žymi svarbų žingsnį stiprinant civilinę saugą Lietuvoje“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Visos patikrintos patalpos atitinka minimalius priedangai keliamus reikalavimus
Sostinėje jau įvykdyti pirmųjų 190 potencialių priedangų vertinimai. Vertinimo kriterijai buvo parengti konsultuojantis su Vidaus reikalų ministerija (VRM), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) bei Lietuvos architektų rūmais. Vertintojai atsižvelgia į perdangų tipą, įėjimų (išėjimų) skaičių, langų dydį, elektros sistemą, priešgaisrinę saugą, pirmosios pagalbos priemones, geriamo vandens ir sanitarinio mazgo sistemas, ventiliaciją, šildymą bei patalpos užimtumą (kiek ten yra daiktų).
Kad patalpa galėtų būti naudojama kaip žemesnio atsparumo priedanga, kurioje būtų galima praleisti trumpą laiko tarpą, ji turi atitikti tris kriterijus: turėti monolito, gelžbetonio arba mūro konstrukcijas, patalpos turi būti požeminėje pastato dalyje, turi būti įrengta vėdinimo sistema bei priešgaisrinės priemonės.
Daugiausia priedangų galima įrengti gyvenamųjų namų rūsiuose – jie sudaro 55,8 proc. potencialių priedangų. Likusi dalis patalpų yra garažai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, cokoliniai aukštai, pėsčiųjų tuneliai.
74 proc. visų tikrintų priedangų šiuo metu yra prižiūrimos, neužkrautos atliekomis ar statybinėmis medžiagomis. Visos iki šiol patikrintos patalpos atitinka keliamus minimalius reikalavimus.
„Karo Ukrainoje patirtis rodo, kad teroristinė valstybė kartais sąmoningai taikosi į civilinius pastatus. Jeigu gyventojai į perspėjimus nenumoja ranka ir oro pavojaus atveju pasislepia tų pastatų rūsiuose, aukų pavyksta išvengti. Mūsų daugiabučių ir kitų pastatų rūsiai, tinkamai įrengti, ir yra tokios priedangos“, – teigia gynybos ir saugumo žinovas Aurimas Navys.
Dažniausias priedangų trūkumas – nėra antro išėjimo
Siekiant pritaikyti priedangas, kad jose būtų galima slėptis ilgesnį laiką, prie įvertintų patalpų bus iškabintos rekomendacijos, kaip jas patobulinti.
„Išanalizavę Vilniaus situaciją ir pasitelkę užsienio šalių patirtį, matome, kad plečiant priedangų tinklą, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į jau esamas patalpas. Vilniuje po žeme turime didelį potencialą tinkamų patalpų – investuojant į jų pritaikymą galima greičiau ir efektyviau užtikrinti vilniečių saugumą“, – komentuoja Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas.
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių trūkumų – nėra antro išėjimo. Dalyje priedangų yra galimybė įrengti avarinius išėjimus per kitas laiptines ar technines patalpas. Taip pat, 36 proc. patalpų tarpas tarp laikančiųjų sienų yra didesnis nei 3 metrai, todėl reikėtų papildomų perdangų, kurios sumažintų užgriuvimo tikimybę. Galiausiai, didžiąją dalį galimų priedangų reikėtų pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims.
„Visi privalo turėti lygias galimybes apsisaugoti. Ieškosime būdų, kaip padėti gyventojams išspręsti techninius trūkumus, tačiau ne ką mažiau svarbu bendruomenėms susitarti, kad nelaimės atveju į priedangą galėtų patekti visi, kam jos tuo metu reikia. Turėtume galvoti kaip viena didelė bendruomenė, o ne individualus pastatas ar gyventojas“, – teigia meras.
Bendradarbiaujant su Lietuvos architektų rūmais, yra rengiami siūlymai ir gyvenantiems individualiuose namuose. Šios rekomendacijos padės gyventojams jaustis saugesniais žinant, kurios gyvenamojo namo patalpos yra patikimesnės. Informacija bus viešinama vilnius.lt puslapyje, perduodama per seniūnus, socialinių tinklų grupes.
Į priedangų sąrašą įtrauktos patalpos galės gauti finansavimą įrengimui
Planuojama, kad iki metų galo bus surinkti duomenys apie visų galimų priedangų būklę. Patikrintos ir kriterijus atitinkančios patalpos jau dabar yra žymimos „Priedangos“ ženklu.
Vilniaus miesto savivaldybė surinktus ir susistemintus duomenis apie priedangas naudos siekiant gauti finansavimą pagal VRM parengtą pažangos priemonę, skirtą įgyvendinti priedangų infrastruktūros plėtrą. Konkurso būdu galės būti finansuojami priedangų įrengimo darbai tokie kaip papildomo evakuacinio išėjimo įrengimas, pritaikymas judėjimo negalią turintiems asmenims, įrangos ir inventoriaus įsigijimas.
