Šalies savivaldybėse papildomai rasti dar 400 priedangoms tinkami pastatai. Iš viso priedangų, skirtų apsisaugoti karinių grėsmių atveju, šalyje jau – 2 272.
Jose prireikus galėtų slėptis maždaug 660 tūkst., arba 23 proc. šalies gyventojų. Bendras siektinas rodiklis šalies mastu – kad priedangų užtektų 50 proc. gyventojų (miestų savivaldybėse – 60 proc., rajonų – 40 proc.).
Siekiant didinti gyventojų saugumą, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymu savivaldybėms buvo parengtos Priedangos parinkimo ir ženklinimo rekomendacijos.
„Specialiuoju priedangos ženklu pažymima vis daugiau statinių visose šalies savivaldybėse. Pablogėjus geopolitinei ir saugumo situacijai regione, iš naujo įsivertinome Lietuvos civilinės saugos sistemos būklę ir trūkumus. Nors tiesioginio pavojaus nėra, plečiamas priedangų tinklas ir jų žymėjimas leis šalies gyventojams jaustis geriau informuotiems ir saugesniems“, – teigia vidaus reikalų ministrės Agnė Bilotaitė.
Praėjusių metų pavasarį atlikus kolektyvinės apsaugos statinių inventorizaciją, priedangai tinkamų vietų rasta apie 1 800. Tuo metu buvo skaičiuojama, kad pavojaus atveju priedangų užtektų maždaug pusei milijono arba 17 proc. šalies gyventojų.
Priedangoms tinka gyvenamieji daugiabučiai, visuomeninės, laisvalaikio, pramogų ir kitos paskirties statiniai ar atskirai įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, rūsiai, transporto ir pėsčiųjų tuneliai, įmonių ir įstaigų sanitarinės buitinės patalpos, nedegių medžiagų sandėliai ir kt.
Kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS) skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui ekstremalių padėčių metu – čia apgyvendintiems gyventojams būtų teikiamos būtiniausios paslaugos ir reikmenys: maistas, vanduo, drabužiai, psichologinė, medicininė ir kita humanitarinė pagalba.
