Seimas pradėjo svarstyti įstatymo projektą, kuriuo numatoma ratifikuoti Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Abiejų šalių vyriausybės susitarimą pasirašė 2024 m. rugsėjo 13 d. Berlyne. Šiandien Seime jį pristatė Vokietijos gynybos ministras Boris Pistoriusas.

„Darome viską, kad Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą vyktų sklandžiai. Svarbu pabrėžti, kad Lietuvos politinė vienybė yra tvirta: tiek valdančiosios, tiek opozicinės partijos visapusiškai remia Brigados perkėlimo į Lietuvą projektą ir ragina jį kuo greičiau įgyvendinti. Nuolatiniam Vokietijos brigados buvimui Lietuvoje pritaria absoliuti dauguma, net 85 proc., šalies gyventojų“, – spaudos koerencijoje sakė krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.

Lietuva dar 2023 m. gruodžio 13 d. pritarė parengtam ketinimų protokolui „Brigados „Lietuva“ veiksmų planas“, skirtam pasirengti Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigados nuolatiniam buvimui Lietuvoje.

Susitarimo klausimai

Susitarimas detaliai nustato Vokietijos karinių pajėgų, karių, civilių komponento, šeimos narių ir valstybinių įmonių, aptarnaujančių karines pajėgas, statuso klausimus Lietuvoje.

„Susitarime nurodoma, kad visos infrastruktūros teritorijos ir objektai, kuriais naudosis Lietuvoje dislokuotas Vokietijos karinių pajėgų personalas, yra ir bus Lietuvos nuosavybė. Vokietijos karinių pajėgų personalas galės naudotis Lietuvos infrastruktūros teritorijomis ir objektais tik su Lietuvos sutikimu visiškai gerbdami Lietuvos suverenitetą ir teisės aktų reikalavimus“, − pristatydama projektą sakė krašto apsaugos viceministrė Monika Koroliovienė.

Susitarimu reguliuojami tokie klausimai kaip atvykimas, išvykimas, galimybė patekti į karinės infrastruktūros objektus karinio bendradarbiavimo tikslais, mokesčiai, jurisdikcija, karinis paštas, vairuotojų pažymėjimų pripažinimas, transporto priemonių registracija, judėjimas, Vokietijos ugdymo programas vykdančių mokyklų steigimas, karinių sveikatos priežiūros įstaigų, karinių parduotuvių ir valgyklų steigimas ir kt.

Susitarimas suteikia galimybę Vokietijos kariams, civiliam komponentui, šeimos nariams, Vokietijos valstybinių įmonių darbuotojams suteikti statuso pažymėjimus ir Lietuvos asmens kodą. Statuso pažymėjimas prilyginamas leidimui laikinai gyventi Lietuvoje ir sudaro galimybes lengviau gauti viešas ir privačias paslaugas laikino buvimo Lietuvoje metu. Įprastai ilgalaikio karinio bendradarbiavimo atvejais personalas rotuojamas kas 3 metus.

„Mūsų visų tikslas turbūt išlieka visiškai nekintantis, kad karinis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos būtų lengvesnis, kad sukurtume geriausias įmanomas sąlygas Vokietijos brigados perkėlimui į Lietuvą“, − Seimo posėdyje kalbėjo viceministrė M. Koroliovienė.

Iniciatoriai aiškinamajame rašte pažymi, kad susitarimo ratifikavimas stiprintų Lietuvos ir Vokietijos gynybos srities bendradarbiavimą ir prisidėtų prie regiono saugumo stiprinimo.

Po pristatymo už šį įstatymo projektą vieningai balsavo 96 Seimo nariai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Užsienio reikalų komitete, papildomų – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti spalio 15 d.