Valstybinė kultūros paveldo komisija: „svetimkūniai Karaimų g., Trakuose turi būti pašalinti”

Karaimų gatvės Trakuose humanizavimo projektas sulaukia vis daugiau visuomenės, politikų ir valstybės institucijų nuogąstavimų. Grindžiant eismo srautų reguliavimu, Trakų rajono savivaldybė istorinėje gatvėje pastatė betoninius ir kt. elementus – vazonus, suoliukus, šiukšliadėžes, etc. Vietos bendruomenės jau kuris laikas pabrėžia –  tai pažeidžia senąjį gatvės charakterį. Joms antrina ir Valstybinė kultūros paveldo komisija, prašydama pašalinti netinkamus projekto sprendinius.

Pranešime spaudai akcentuojama, kad Paveldo komisija nekvestionuoja savivaldos teisės spręsti jai reikšmingų klausimų. Visgi aptariamu atveju veikla vykdoma viešose erdvėse Trakų istoriniame nacionaliniame parke ir nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objekto – Trakų senamiesčio – teritorijoje. 

Anot ekspertų, šio projekto paveldosauginė dalis atlikta aplaidžiai. Susipažinus su juo paaiškėjo, kad projektas nepakankamai įvertintas paveldo apsaugos požiūriu, painiojamos apskaitos ir planavimo dokumentuose vartojamos sąvokos ir duomenys, naudojamos įstatymiškai neaiškios frazės bei terminai. Be to, projektas nebuvo derintas su Kultūros paveldo departamentu.

„Prieš neeilinį posėdį šiam atvejui nagrinėti nuvykome į vietą. Situacija yra chaotiška, dviprasmiška ir, sakyčiau, liūdinanti. Matomi svetimkūniai, kurie vizualiai teršia istorinę aplinką, o, štai, eismas toliau vyksta. Nors projekto vystytojai tvirtina, kad gatvė užstatoma būtent eismo srautų reguliavimui“, – pastebi Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Paveldo komisija ragina Trakų rajono savivaldybę prisiimti atsakomybę už netinkamai parengtą projekto paveldosaugos dalį. Taip pat prašoma pašalinti netinkamus projekto sprendinius ir tolesnius savo veiksmus derinti su už kultūros paveldo apsaugą Lietuvoje atsakingomis institucijomis. Situacijai įvertinti taip pat bus kreipiamasi į Seimo Antikorupcijos komisiją, Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Anot Paveldo komisijos pirmininkės, valstybinės institucijos turėtų padėti vietos bendruomenėms. Jos jau prieš kurį laiką sukilo, išsakė savo neigiamas pastabas vystomam projektui, kalbėta ne tik apie istorinės gatvės darkymą, bet ir nusistovėjusios vietos bendruomenės gyvensenos nepatogumus. Tačiau, nors pažeidimai nei specialistams, nei vietos bendruomenėms nekelia abejonių, savivaldybė kol kas savo pozicijos nepakeitė.

„Už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų nuomonė yra vieninga – tokie mažosios architektūros elementai istorinėje gatvėje nėra tinkami. Neeiliniame posėdyje bendravome ir su Kultūros paveldo departamentu, Seimo nariais. Susitikimo metu išgirdome, kad Kultūros paveldo departamento nuomone, šių intarpų čia turėtų nelikti ir buvo pažadėta imtis atitinkamų veiksmų. Tad Kultūros paveldo departamentui norėtume palinkėti principinio požiūrio“, – pridūrė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Pranešime spaudai papildomai atkreipiamas dėmesys, kad jau matoma tam tikra tendencija, kai viešosios erdvės tvarkomos neįvertinus vietovės istorinės vertės ir autentiškumo. Tai savo ruožtu kelia ir gyventojų nepasitenkinimą. Matydama sisteminę problemą, Paveldo komisija subūrė darbo grupę viešųjų erdvių apsaugos ir planavimo klausimams nagrinėti. Čia tiriamas ne tik Karaimų g. atvejis, bet ir panašios situacijos visoje Lietuvoje.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.