Gegužės 12 dieną, ketvirtadienį, Palangos Kurhauzo salėje vyksta Palangos miesto savivaldybės organizuojama konferencija „Medinio kultūros paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“. Joje dalyvauja ir kultūros viceministras Romas Jarockis, atvykęs pasveikinti renginio dalyvių ir susipažinti su medinėje viloje „Anapilis“ atliekamais tvarkybos darbais.
Konferencijoje dalyvauja Palangos miesto savivaldybės įstaigų atstovai, paveldo objektų savininkai, verslininkai, vietos gyventojai. Renginys orientuotas į Palangos medinės architektūros analizę – Lietuvos architektai ir paveldosaugininkai pristato šio miesto medinę architektūrą kitų Lietuvos kurortų ir Baltijos regiono šalių kontekste. Daug dėmesio skiriama medinei Palangos vilai „Anapilis“ (nuotraukoje) – joje šiuo metu vykdomus restauravimo ir pritaikymo kurorto muziejui darbus pristato juos atliekantys UAB „Šiltas namas“ ir UAB „Pamario restauratorius“ atstovai. Dienos pabaigoje vyksiančios ekskursijos metu renginio dalyviai patys galės šiuos darbus pamatyti ir įvertinti.
Renginyje taip pat apžvelgiamos ir bendresnės temos, kaip medinio paveldo saugojimo ypatumai, savivaldos ir vietos bendruomenių vaidmuo Palangos kultūros paveldo apsaugoje, kultūros paveldo kaip plėtros ištekliaus tema, privačių objektų tvarkybos galimybės. Antrąją renginio dieną, penktadienį, tautodailininkas Linas Žulkus ves praktinį medžio apdirbimo seminarą.
Palangos vila „Anapilis“ yra vienas iš 19-os kultūros paveldo objektų, kurio tvarkybos ir pritaikymo viešosioms reikmėms darbams skiriamos Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo ir Kultūros ministerijos lėšos pagal programą „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“. Šiems projektams skiriama parama siekia net 9,5 mln. eurų. Vienas iš pagrindinių programos prioritetų – medinis paveldas.
Be medinės Palangos vilos, šiuo metu atgimsta dar 9 vertingi ir labai skirtingi medinės architektūros objektai. Net trys projektai skirti vietovėms, įtrauktoms į skubiausiai tvarkytinų Lietuvos etnografinių kaimų sąrašą, išsaugoti. Šių projektų rėmuose tradicinėmis technologijomis ir medžiagomis tvarkomi Musteikos, Zervynų ir Salų kaimuose esantys gyvenamieji ir ūkiniai pastatai.
Esama ir dviejų sakralinių objektų – Skaudvilėje restauruojama medinė Šv. Kryžiaus bažnyčia, o seniausia Lietuvoje medinė sinagoga Pakruojyje 2017 metais bus pritaikyta viešosios bibliotekos vaikų skyriaus reikmėms.
Ypatingą reikšmę visam paveldo sektoriui turi Lietuvos liaudies buities muziejuje tvarkomi Aristavėlės dvaro rūmai, kuriuose jau šį rudenį planuojama atverti Medinės architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymo centrą.
Preiloje restauruojamą vilą (Preilos g. 85) numatoma pritaikyti bendruomenės veikloms ir ekspozicijai apie Kuršių neriją, mediniai XIX a. Pavirvytės dvaro sodybos dvarininko rūmai (Mažeikių r.) taps bendruomenę suburiančiu ir tradicinius amatus skatinančiu centru, panašią veiklą vykdys ir Abromiškių dvaro rūmai (Elektrėnų r.), kuriame, be kultūrinių veiklų, taip pat planuojama įkurti svečių namus.
Visi devyniolika projektų bus baigti iki 2017 metų vasaros. Projektų metu ne tik tvarkomi pastatai, bet ir organizuojama daug teorinių ir praktinių seminarų, mokymų, kaip minėta konferencija Palangoje, skatinančių geriau pažinti ir suprasti kultūros paveldą.
Daugiau informacijos apie EEE finansinio mechanizmo ir Kultūros ministerijos lėšomis vykdomus kultūros projektus galima rasti adresu.
Gal ir ne į temą, bet gyvenimo vingiuose, keliuose ir šunkeliuose, dažnas, jei ne fiziškai tai ”virtualiai” susitinkame su Gamtos, paveldo ir dar ko nors, saugotojų tarnybomis. Man vis pakyla klausimas. Ar šiandien Paryžiuje stovėtų Eifelio bokštas, ar kalnuose, salose ir ežerų, marių, vandenynų, okeanų pakrantėse puikuotus vienuolynai, pilys ir kitokie statiniai, net Egipto piramidžių nebūtų, jei Istorijos gelmėse būt buvusios tos tarnybos ????
Tai tarp kitko…..nors nieko nestatau, bet intuityviai jaučiuosi tų RIBOJIMŲ ir SAUGOJIMŲ įkaitas….O ką jau kalbėt [rašyti] apie tuos, kurie gyvena tokiose ”zonose”?