Rugpjūčio 10 d. Prieš 150 metų, 1874 m. Vilkmergės apskrityje. Taujėnų valsčiuje. Užulėnio kaime gimė tarpukario Lietuvos Respublikos politikas, ienas iš iškiliausių Lietuvos visuomenininkų, intelektualas, modernios valstybės kūrėjas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis (1919 04 01-1920 06 19) ir ketvirtasis (1926 12 19-1940 06 15) Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona.
Užulėnyje – neeilinės Smetoninės
Rugpjūčio 10 d., Užulėnyje atšvestos kasmetinės Smetoninės šiemet skirtos Prezidento A. Smetonos 150-ųjų metų sukakčiai.
Minėjimas prasidėjo prie paminklo Prezidentui Antanui Smetonai Užulėnyje, po to vyko teatralizuota šventė Prezidento A. Smetonos dvare: pamokos, skanėstų mugė, ponių arbatėlė „Faifokliokas“, fotosesija, koncertinė programa. Prezidento A. Smetonos dvare vyko vienos dienos paroda „Auksinė plunksna“, kurioje buvo galima apžiūrėti Auksinę Prezidento A. Smetonos plunksną atkeliavusią iš Signatarų namų, eksponuojama bus Prezidento A. Smetonos dvare.
Vilniuje Prezidento Antano Smetonos 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas-ekskursija
Rugpjūčio 8 d. Vilniuje, prie namo Tilto g. Nr. 1, kuriame 1908–1909 metais gyveno Prezidentas Antanas Smetona šių metų rugpjūčio 8 d., 12-ą valandą susirinkęs gausus būrys vilniečių taip pat paminėjo Prezidento 150-asias gimimo metines.
Šį minėjimą surengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGGRTC) darbuotojas, dr. Raimundas Kaminskas it tautininkas, visuomenininkas Sakalas Gorodeckis.
Minėjime kalbėjo: dr. Raimundas Kaminskas, Sakalas Gorodeckis, filosofas dr. Vytautas Rubavičius, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, Šaulių kuopos vadas Kostas Ivanauskas, žurnalistė ir visuomenininkė Ligija Tautkuvienė iš JAV ir kiti.
Minėjime dalyvavo buvę tremtiniai, Lietuvai pagražinti draugijos nariai, Šaulių sąjungos nariai, aktyvūs visuomenininkai, tautininkai, Nacionalinio susivienijimo nariai.
Ta proga buvo aplankyta Vilniuje Gedimino prospekto ir Vasario 16-osios gatvės sankryžoje sudaužytos lentos, pirmajam Lietuvos kariuomenės savanoriui, Steigiamojo Seimo nariui, diplomatui, 1941 metų Birželio sukilimo rengėjui pulkininkui Kaziui Škirpai, vieta.
Ši vieta nuo to laiko nuolat papuošiama ir pagerbiama gėlėmis ir atminimo žvakutėmis. Kiekvieną vakarą, 19-ą valandą čia renkasi vilniečiai ir svečiai pagerbti šviesų Tautos Didvyrio atminimą. Piliečiai nesitaiko su istorijos klastotojais ir prisitaikėliais niekinančiais mūsų tautos didvyrius ir dergiančius istorinę atmintį
Nors dabartinė Lietuvos valdžia neparodė deramos pagarbos Pirmajam Lietuvos Prezidentui ir valstybiniu lygiu nebuvo surengtos tai progai prideramos iškilmės, bet Lietuvoje dar yra neabejingų tautiškų piliečių menančiu ir vertinančiu lietuvių tautos Didvyrių atminimą. Buvo ir bus tokių tautiečių, o valdžios abuojos Tautos istoriniai atminčiai nugrims į amžinąją pražūtį.
Pasirodo, kad net Gorodeckiui gali būti nežinoma, kad Prezidento instituciją teisėtai įsteigė tik Steigiamasis Seimas 1920 m. birželį. Taigi niekaip neišeina A. Smetoną, kuris net į Seimą nebuvo išrinktas, laikyti pirmu Lietuvos prezidentu. Juo, kaip žinoma, Steigiamojo Seimo pavedimu tapo A. Stulginskis.
Keistai atrodo ir A.Smetonos minėjimo proga sudaužytos K.Škirpos atminimo lentos vietos aplankymas. Tai visiškai nederantis asmenybių suplakimas.
Visą laiką kamavo Smetonos sprendimas pasiduoti Stalino Rusijos šantažui ir nesipriešinti Rusijos reikalavimas. Iš vienos pusės, Lietuva buvo bejėgė ginkluotai pasipriešinti, kaip suomiai padarė. Bet: tada nebūtų buvę spekuliacijų, jog lietuviai savo norų įstojo į TSRS. Taip, būtų buvę daug aukų, bet jų buvo ir ”savo ” noru įstojus. Gal dar žymiai daugiau, tik kai kurie išlošė laiko pasprukti iš Lietuvos. Kaip vertinti Smetonos valdžios veiksmus ? Ir čia ateina mintis, jog Smetona būtų pasipriešinęs , ar Lietuva būtų atgavusi Vilnių ir Klaipėdos kraštą ? Nemanau. Be to, ar nevertėtų įvertinti to meto Lietuvos tautinės sudėties: miestuose aštuoni iš dešimties žydai, o bolševikinė rusija vadinama žydų Rusija – ar įmanoma jai priešintis ? Labai sudėtinga, bet viską susumavus – gal ne taip jau ir blogai sužaidė ? Lietuva turi Vilnių, Klaipėdą , bet kas jos laukia toliau ? Ką daro dabartinė valdžia ?
Dabartinei valdžiai liko tik keletas mėnesių. Tai tiek.
Ir kas po to ?
Konsevai niekina visus.