G. Jakavonis. Ar Gitanas Nausėda atsiprašys Petro Gražulio?

„Garbusis, tautos žmonių išrinktasis Seime“, kažkada Prezidentas Valdas Adamkus kreipėsi į naujai išrinktus, ką tik priesaiką davusius Lietuvos parlamentarus. Nemanau, kad tuometiniam mūsų šalies vadovui visi naujieji Seimo nariai buvo vienodai priimtini, o ir jų požiūris į Prezidentą gerokai skyrėsi. Vakarietišką gyvenimo patirtį turintis V. Adamkus mokėjo savyje suderinti subordinaciją, diplomatiją ir elementarų žmogišką padorumą bendraujant tiek su politikais, tiek su juos išrinkusiais Lietuvos žmonėmis.

Būti visiems vienodai teisingas daug kartų žadėjo ir antrajai kadencijai perrinktas dabartinis Prezidentas Gitanas Nausėda, už kurį balsavau antrajame rinkimų ture, kad neduok, Dieve, nelaimėtų kitą didesnė „blogybė“.

„Trijų mergelių“ koalicijos lyderė Ingrida Šimonytė, įgrisusi Lietuvos žmonėms iki yvo kaulo, pralaimėjo rinkimus triuškinančiai ir ne tik dėl netvarkos ir chaoso, kurį sukėlė mūsų valstybėje, vadovaudama Vyriausybei. Arogancija, nesiskaitymas su šalies gyventojų nuomone, o ir nuolatinis konfliktavimas su Prezidentu, jo žeminimas per konservatoriams priklausančią sisteminę žiniasklaidą, padarė savo. Lietuviai užjaučia skriaudžiamus, todėl vėl išsirinko „aukštą ir gražų“.

Prisipažinsiu, kad nebūdamas G. Nausėdos simpatiku, palaikiau jį antrajame ture todėl, kad vyliausi, jog išrinktas antrą kartą, rudenį pasikeitus LR Seimo sudėčiai, jis elgsis ryžtingiau ir mes Lietuvoje turėsime išmintingesnę, visus vienijančią valdžią.

Supratau padaręs klaidą, kai naujai perrinktas, visiems vienodai teisingas mūsų šalies vadovas ėmėsi komentuoti rinkimų į Europarlamentą rezultatus. Savo kalboje G. Nausėda užsipuolė ir, mano manymu, išsityčiojo iš mandatą rinkimuose iškovojusio Tautos ir teisingumo sąjungos lyderio Petro Gražulio. Tiktai ar tik iš jo, ar iš jo rinkimų sąraše buvusių istoriko, gydytojos, laikraščių redaktorės, visuomenininkų. Kokie jausmai turėtų apimti labai panašias idėjas deklaravusias Krikščionių sąjungos, Nacionalinio susivienijimo žmones ir juos palaikiusius mūsų valstybės piliečius?

O kaip tada vertinti Prezidento žodžius už P. Gražulį bažnyčiose agitavusiems kunigams, jam savo balsus atidavusiems Lietuvos žmonėms? Ir taip kalba ne klasikinis mūsų tautos tarpusavyje pjudytojas, faktiniu valstybės vadovu apsiskelbęs „prezidentas“ Vytautas Landsbergis, o jo konservatorių visą kadenciją „pjudytas“ G. Nausėda.

Mano manymu, apie politinę išmintį, toleranciją kitai nuomone ir pagarbą tautos per rinkimus išreikštai valiai, čia kalbėti nereikia. Priešingai, tokie šalies vadovo, kuris skiria specialiųjų ir jėgos struktūrų vadovus, žodžiai, jau nekalbant apie visokius LRT tapinus, jakilaičius ir šurajevus, tai komanda „fas!“ ant G. Nausėdai neįtikusių politikų ir juos palaikančių, kitokią nuomonę nei Prezidentas turinčių Lietuvos žmonių.

Normalioje senos demokratijos valstybėje, net namuose žmonai pasakyti ir viešumoje pagarsinti tokie Prezidento žodžiai visuomenėje sukeltų skandalą, reiškiantį politinės veiklos pabaigą, bet mes gyvenam Lietuvoje. Nepriklausoma save vadinančioje šalyje, kurios valdžia visuomet save tapatins su pasaulio , didžiųjų elitu, o ne su savo labiausiai šioje žemėje nykstančios tautos gelbėjimo reikalais.

Tarkim, kad G. Nausėda, kaip šalies Prezidentas, savo kalboje būtų įvertinęs visus Lietuvoje išrinktus Europarlamentarus, kritiškai vertindamas kiekvieno ligšiolinę veiklą ir palinkėdamas sėkmės dirbant vardan šalies gerovės Briuselyje. Deja, jis pasirinko tik vieną, bažnyčios remiamą ir krikščioniškas vertybes labiausiai ginantį P. Gražulį, dėl ko pastarasis buvo kalinamas sovietmečiu.

Mūsų šalies vadovas nieko nepasakė ir apie jau kelintai kadencijai išrinktą, tokias pat krikščioniškas nuostatas Europarlamente propaguojantį lenkų rinkimų akcijos atstovą V. Tamoševskį. O gal jūs girdėjot mūsų Prezidento žodžius, apibūdinančius jį visą kadenciją kritikavusius ir save paskutiniųjų rinkimų nugalėtojais pasiskelbusius konservatorius, kurie į Briuselį išvyksta trise? Ačiū Dievui, jau ne keturi, kaip buvo praėjusį kartą.

P. Saudargas išrinktas pirmą, o A. Kubilius ir R. Juknevičienė Europarlamento kėdes trins jau antrąją savo kadenciją. Beje, pastaroji, kaip pasakoja seni panevėžiečiai, stebėtinai panaši į tokią sovietiniais laikais su bažnyčios atgyvenomis kovojusią komjaunimo aktyvistę Urbonaitę. Bet tai tikriausiai tik sutapimas.

Man labiausiai keista, kad šalies vadovas stengiasi nepastebėti nei šios politinės organizacijos vadovų sąsajų su milijonus eurų iššvaisčiusiu Š. Stepukoniu, nei iš LR Seimo savo noru „dingusio“, pedofilija kaltinamo K. Bartoševičiaus, bet štai P. Gražulį…

Kam klius, kam neklius, o tam vilkui beuodegiui! Ar galėjo Prezidentas pakritikuoti savo kandidato nekėlusius ir jį parėmusių socialdemokratų partijos į Europarlamentą išrinktus narius – V. Blinkevičiūtę ir V. Andriukaitį? Negalėjo, nors šie politikai jau seniai neturi nieko su socialdemokratinėmis idėjomis, kurių mūsų šalyje taip trūksta.

Visi jie, būdami Briuselyje, mums skleis vakarietiškas vertybes, kurias geriausiai atspindi dieną prieš Europarlamento rinkimus įvykęs LGBT paradas Vilniuje. Jo dėka, su savo „prožektoriumi“ apšviesti Europos išvyksta Laisvės partijos narys D. Žalimas, kuris nusipelnė vietos globalistų „prezidiume“ suteršdamas mūsų kalbą nelietuviškomis raidėmis ir tautos gimstamumą naikinančių vienalyčių santuokų įteisinimu.

O ką čia gali pasakyti mūsų šalies vadovas G. Nausėda, kai ir pats buvo prisižadėjęs V. Raskevičiui dalyvauti šiame parade? Pikti liežuviai kalba, kad nedalyvavo todėl, kad negavo tokio puikaus gaidžio kostiumo kaip LR Seimo žmogaus teisių komiteto vadovas.

O jei rimtai, tai nesu girdėjęs, kad G. Nausėda būtų pareiškęs, jog norėtų sudalyvauti kokiame nors Šeimų maršo, kurį palaiko Krikščionių sąjunga, renginyje. Tikriausiai nemadinga, bet grįžkim prie P. Gražulio, kurio išrinkimas taip sunervino kitą Petrą, vienintelė tiksliai žinantį, ko reikia Europai ir jos parlamentui, t. y. Petrą Auštrevičių. Savo nuomonę garsiausiai reiškė šios europinės institucijos senbuviai, kurių balsas pagal statistiką Briuselyje girdimas mažiausiai kaip ir jų visų kartu sudėjus, įtaka tiek Lietuvos, tiek Europos raidai.

Atkreipsiu dėmesį į tai, ką įpykęs G. Nausėda (ne pro šalį būtų pasiskaityti A. Lydekos knygeles apie etiketą) tada kalbėjo: „tokių gražulių Europarlamente daug“. Politologai „išverstų“, kad Europoje aktyvėja dešiniosios kraštutinės jėgos ir būtų gerai, kad mūsų Prezidentui dar paaiškintų, jog valdžioje esantis ir elitu įsivardijantis visuomenės sluoksnis savo veikla arba neveiklumu tokius dalykus ir sukelia.

Istorija kartojasi ir kai dabar atsimeni sovietiniu idiotizmu paremtos imperijos, kurioje gyvenome, žlugimą, tai turim pripažinti, kad į „perestroiką“ įsijungėme paskutiniai iš visos buvusios TSRS. Negana to, kaip tas paskutinę karo dieną partizanauti išėjęs veikėjas, mūsų V. Landsbergis apsiskelbė, kad tai jis sugriovė blogio imperiją. Buvusiam marksizmo-komunizmo katedros dėstytojui puikiai antrino buvusi Prezidentė D. Grybauskaitė, kuri Sausio 13-osios naktį M. Burokevičiaus štabe „kariavo savo mažus karus“.

Bandau atmintyje suskaičiuoti, kiek mūsuose atsirastų „didvyrių“, dabar šlovinančių globalizaciją ir smerkiančių kitaip mąstančius, jei pasaulis sugrįžtų prie tradicinių, sveiku protu paremtų vertybių. Gal sužinotume, kad D. Morgana per frakcijos posėdžius slapta skaitydavo Šventąjį raštą, o V. Mitalas savo kabinete nuo K. Bartoševičiaus slėpdavo „Ąžuoliuko“ choristus.

Jei visa Europa staiga susivoktų, kad nuo barbarų antplūdžio ją gali apsaugoti tik išsigimimus bei žmonijos degradaciją propaguojančios ideologijos atsisakymas. Kad mūsų žemynas išliktų senąja, gerąja Europa, kurioje gyvuotų ir mūsų tautinė Lietuvos valstybė, reikia stiprių žmonių, stiprių lyderių. Tad ir pradėkim nuo savęs. Naujai perrinktas Lietuvos Prezidente Gitanai Nausėda, žadėjęs būti visiems teisingas, atsiprašyk į Europarlamentą išrinkto Petro Gražulio.