Gyvenantieji ar sodybas šalia ežero turintieji lietuviai jau pradeda ruoštis vasarai – tvarko pakrantes, o kai kurie įsirengia ir lieptelius. Visgi daugeliui valstybinių vandens telkinių pakrančių naujakurių kyla klausimų, kaip laikinus statinius įrengti teisingai.
Mat neturintys reikalingų dokumentų gali gauti baudą, siekiančią beveik 600 eurų, sako Tomas Steponavičius, advokatų kontoros COBALT asocijuotas teisininkas. Jis atskleidžia, ką būtina žinoti statant lieptelius valstybiniuose vandens telkiniuose, kokios institucijos gali padėti spręsti kylančius klausimus ir suteikti reikalingus leidimus.
Anot teisininko, pirmasis žingsnis – leidimas. Visgi svarbu žinoti, kad šių metų pradžioje įsigaliojo naujos Žemės įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų nuostatos.
„Nurodoma, kad miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose esanti valstybinė žemė, taip pat ir vandens telkiniai, patikėjimo teise perduoti valdyti savivaldybėms. Kartu su patikėjimo teisėmis savivaldybėms perduotos ir įvairių leidimų, sutikimų, sandorių, susijusių su žemėtvarka, tvarkymo funkcijos, – sako T. Steponavičius. – Dar vienas svarbus pokytis – nuo šių metų vasario 1-osios dėl sutikimų statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose kaimo teritorijoje turi spręsti Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o miestuose ir miesteliuose – savivaldybės. Valstybinio vandens telkinio patikėtinį galima pasitikrinti internete.“
Būtinas ir sutikimas
Kitas žingsnis – gauti Nacionalinės žemės tarybos ar savivaldybės sutikimą valstybinės reikšmės vandens telkiniuosestatyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius, pavyzdžiui, visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti.
„Svarbu žinoti, kad sutikimai yra suteikiami tik prisijungus prie Žemės informacinės sistemos (ŽIS) ir inicijavus elektroninę paslaugą. Sutikimus turi turėti ne tik privataus žemės sklypo savininkai.
Šiuos dokumentus turi turėti ir, pavyzdžiui, lieptą ketinantis statyti valstybinės žemės naudotojas, kuris nuomojasi plotą, ar valstybės bei savivaldybės institucijos, kurių funkcijoms atlikti reikalingas lieptas ar kitas statinys, – sako COBALT teisininkas. – Šiemet įtvirtintas anksčiau nemažai diskusijų kėlęs klausimas – ar gali lieptus statyti žemės sklypo savininkas, kai tarp jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir valstybinio vandens telkinio yra įsiterpęs valstybinis žemės plotas. Taisyklėse nurodyta, kad sutikimas statyti laikinuosius nesudėtingus statinius gali būti išduodamas.“
Atsižvelgdama į pateiktą prašymą, Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą išduoti sutikimą arba atsisakyti jį išduoti turi priimti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Sutikimas išduodamas 10 metų laikotarpiui nuo išdavimo datos.
Ne kiekvienas lieptas yra statinys
Kalbant konkrečiai apie lieptus, svarbu kad jis, kaip inžinerinis statinys paviršinio vandens telkinyje. Visgi ne visi lieptai yra laikomi statiniais, pažymi T. Steponavičius. Norint išsiaiškinti konkrečius atvejus reiks prisiminti matematines žinias:
„Statiniais laikomi tik tie lieptai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas yra didesnis nei 10. Antraip jis nelaikomas statiniu ir jam netaikomi Statybos įstatymo reikalavimai. Tai yra, neprivaloma turėti projekto ar statybą leidžiančio dokumento. Apskaičiuoti galima pagal statybos techninio reglamento nurodomą formulę – išorės kontūro vertikalios projekcijos plotą padauginti iš aukščio, matuojamo nuo lieptu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki liepto aukščiausio laikančiosios konstrukcijos taško, pakeltu kubu“.
Baudos – iki 560 Eur.
Neturintys reikalingų dokumentų pažeidžia statybą apibrėžiančių teisės aktų, Žemės įstatymo nuostatas. Be leidimų ir sutikimų pastatytas lieptas vertinamas kaip savavališkas vandens telkinio užėmimas ir naudojimas, sako T. Steponavičius:
„Už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą numatyta administracinė atsakomybė. Be to, priklausomai nuo to, kur statomas lieptas ar kitas nesudėtingas statinys, Administracinių nusižengimų kodeksas nurodo baudas nuo šimto penkiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Taip pat pažeidėjas savo lėšomis privalės pašalinti statinį ir sutvarkyti, atstatyti teritoriją.“
