Antradienis, 11 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

Kaune išduotas leidimas M. K. Čiurlionio koncertų centro statybai

www.alkas.lt
2024-04-14 07:00:00
134
PERŽIŪROS
2
Vizualizacija | kaunas.lt nuotr.

Vizualizacija | kaunas.lt nuotr.

Kaunas rodo lyderystę įgyvendinant nacionalinės reikšmės projektus.

Stadionas – sėkmingai veikia, netrukus bus atvertas ir pirmasis šalyje mokslo muziejus, o per artimiausius kelerius metus kairiajame Nemuno krante turi iškilti aukščiausių standartų kultūros renginių erdvė – M. K. Čiurlionio koncertų centras.

Pastatui išduotas statybos leidimas, ruošiamasi skelbti tarptautines rangos varžytuves.

Išskirtinis architektūros kūrinys

„Simboliška, kad su tokia naujiena pasitinkame artėjančią Pasaulio kultūros dieną. Čiurlionio koncertų centras – vienas ambicingiausių Kauno projektų.

Miestas jam atsakingai ruošėsi: viską pradėjome nuo tarptautinių architektūrinio sumanymo varžytuvių, o dabar artėjame prie rangovų paieškų. Lietuva iki šiol neturi tokio lygio erdvių.

Tikiu, kad tai bus išskirtinis pastatas, stiprus traukos centras, kuris papuoš Kauną ir taps pagrindine scena aukštosios kultūros renginiams“, – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Daugiau kaip 4 hektarų sklype Žemojoje Fredoje (H. ir O. Minkovskių g. 31) iškils beveik 14 tūkst. kvadratinių metrų bendro ploto stiklu apgaubtas pastatas su 8 tūkst. kv. m požeminiu automobilių parkingu.

Statinys darniai įsilies į bendrą kairiojo Nemuno kranto reljefą ir harmoningai derės su aplink vystoma bei kitapus upės besidriekiančia urbanistine visuma, naujai atgijusios Nemuno salos landšaftu.

Iš lauko skaidrus banguotas fasadas atkartos upės vandens atspindžius, o viduje būsiantiems lankytojams atsivers gyvas ikoniško Kauno senamiesčio peizažas ir Nemuno tėkmės įrėminta vaizdinga panorama. Greta jo įsiterps jaukus mažųjų laivų uostas.

Rangovą M. K. Čiurlionio koncertų centro statyboms tikimasi išrinkti dar šiais metais.

Vizualizacija | kaunas.lt nuotr.
Vizualizacija | kaunas.lt nuotr.

Erdvės ne vien koncertams

Pastate numatytos dvi salės. Pagrindinė talpins apie pusantro tūkstančio žiūrovų ir bus pritaikyta klasikinės muzikos koncertams, operetėms bei panašaus žanro natūralios akustikos pasirodymams.

Antroji daugiafunkcė erdvė su atsiveriančiu vaizdu į Nemuną turės iki 700 vietų. Ji bus skirta ne vien koncertams, bet ir konferencijoms, parodoms bei kitiems renginiams.

„Kauno koncertų centras tai pastatas–sala. Tokia išskirtinė kultūros vieta turėtų tapti traukos tašku ir smarkiai aktyvinti pakrantę. Apskritai Žemąją Fredą matau kaip miesto centro teritoriją.

Malonu ir džiugu, kad po tokio ilgo ir kompleksiško darbo projektas, panašu, bus įgyvendintas“, – sako vienas projekto autorių, architektas Rolandas Palekas.

Netoliese jau šį mėnesį prasideda naujo pėsčiųjų tilto statybos. Tai bus pirmoji jungtis tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos.

„Kaunas per paskutinį dešimtmetį įgyvendino dvi tarptautinio masto architektūrines varžytuves.

„Mokslo salos“ projektą jau baigiame – rudenį laukia šio muziejaus atidarymas. Su koncertų centru darbai užtruko ilgiau, bet norėjosi, kad viskas būtų atlikta su nepriekaištinga kokybe.

Jau kuris laikas didžiuosius miesto pastatus Kaunas stato vien savo lėšomis. Vis tik neprarandame vilties, kad į tokios svarbos projektus pagaliau dėmesį atkreips ir prie jų prisidės valstybės biudžetą skirstanti Vyriausybė“, – pridūrė V. Matijošaitis.

Vizualizacija | kaunas.lt nuotr.
Vizualizacija | kaunas.lt nuotr.

Laimėjo Lietuvos architektai

Kokia architektūrine išraiška pasižymės būsimasis M. K. Čiurlionio koncertų centras paaiškėjo dar 2017 metais, Kaunui surengus tarptautines architektūrines varžytuves.

Savo sumanymus tąkart pateikė net 119 architektų komandų iš 36 valstybių. Vertinimas vyko užtikrinant maksimalų dalyvių anonimiškumą.

Architektūrinių varžytuvių nugalėtojais tapo jungtinė „Paleko archstudijos“ ir įmonių grupės „Be Live“ bendrovės „Baltic Engineers“ komanda.

Šis Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojo R. Paleko vadovaujamų architektų bei patyrusių generalinių projektuotojų tandemas suvienijo kūrybines architektų, inžinierių, hidrologų ir hidrotechnikų, akustikos žinovų pajėgas.

„Architektų ir generalinio projektuotojo lygiagretus darbas yra populiarėjantis būdas kurti sudėtingus projektus. Mums tai leido suderinti unikalius kūrybinius ir techninius sprendimus.

Pavyzdžiui, pastato, primenančio upe sklendžiantį laivą, sumanymo įgyvendinimui reikėjo sukurti nuo ledonešio apsaugančius hidrotechninius sprendimus.

Krantinės prieigos ir terasa taps vienu ryškesnių bruožų tarp visų architektūrinių sprendinių. Rezultate turėsime tvariai į Nemuno kraštovaizdį įsiliejantį įsimintinų formų ir jaukaus interjero pastatą, tampantį patrauklios krantinės dalimi“, – pasakoja „Be Live“ vadovas Darius Kvedaras.

2022 metų gale, Kaunui užbaigiant Europos kultūros sostinės metus, architektai pristatė visuomenei projektinius pasiūlymus, sulaukusius gausaus susidomėjimo ir palaikymo.

Per paskutinius metus parengtas techninis projektas, atliktos ekspertinės procedūros, o šią savaitę oficialiai gautas ir statybą leidžiantis dokumentas. Visa tai reiškia įžiebtą žalią šviesą projektui įgyvendinti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nedidelio namo statybai kaime irgi jau reikalingas leidimas
  2. Kalėdų eglutę Kaune puoš Čiurlionio kūrybos motyvais
  3. Bardas K. Jakutis: Neleidau nukirsti liepos, nors man sakė, kad tam yra leidimas. Na ir kas?
  4. Duotas leidimas Nacionalinio stadiono statyboms
  5. Kaune ilgai lauktos sugrįžtuvės: po remonto atidarytas seniausias kino teatras Lietuvoje – „Romuva“
  6. „Teltonikos Technologijų centro“ statybos Molėtuose įsibėgėja
  7. Kaune įamžintas pirmasis lietuviškas filmas (video)
  8. Vasario 16-ąją Kaune – šviesų vaizdai, papročiu tapę renginiai ir apdovanojimai „Aš – dalis Tavęs“
  9. Sausio 13-osios minėjimas Kaune: atminimo renginiai prie Karo muziejaus ir „Laisvės liepsna“ VI forte
  10. Kaune iškilmingai atidengtas obeliskas Angelams sargams
  11. Kauno Paveldotvarkos programa ragina nestabdyti: pradėtas paraiškų priėmimas 2022-iesiems
  12. Aiškėja, kaip atrodys Nemuno salą ir Aleksotą sujungsiantis tiltas
  13. Pokyčius Ąžuolyne pratęs Dainų slėnio pertvarka
  14. Paskelbtas Lietuvos architektų, patekusių į Europos architektūros varžytuves, sąrašas – išrinkti gražiausi pastatų fasadai
  15. Kaunas žengia naują Paveldotvarkos programos žingsnį: priimamos paraiškos 2024-iesiems

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. P.Skutas says:
    2 metai ago

    Taigi akivaizdu, kad, pastačius Kaune koncertų centrą, nors yra Žalgirio arena, ir dar Čiurlionio vardu, kai jo gyvenimas ir kūryba nėra susijusi su Kaunu, nacionalinė koncertų salė ant Tauro kalno Vilniuje taps nebūtina, – yra Kaune ir užtenka. Tai panašu, kad Basanavičiaus, Čiurlionio idėją turėti Lietuvių namus ant Tauro kalno Vilniuje gali ištikti nacionalinio stadiono statybos Vilniuje likimas.
    Iškalbingas regisi ir toks faktas, kad apie tai kieno lėšomis ir kiek valstybei kainuos toks statinys – nutylima.

    Beje, Čiurlionio, kitų nacionalinių vertybių kūrėjų vardų, beje, ir valstybės himno naudojimas turėtų būti reglamentuotas įstatymu

    Atsakyti
  2. P.Skutas says:
    2 metai ago

    P.Skutas
    Your comment is awaiting moderation
    2 sekundės ago
    Taigi akivaizdu, kad, pastačius Kaune koncertų centrą, nors yra Žalgirio arena, ir dar Čiurlionio vardu, kai jo gyvenimas ir kūryba nėra susijusi su Kaunu, nacionalinė koncertų salė ant Tauro kalno Vilniuje taps nebūtina, – yra Kaune ir užtenka. Tai panašu, kad Basanavičiaus, Čiurlionio idėją turėti Lietuvių namus ant Tauro kalno Vilniuje gali ištikti nacionalinio stadiono statybos Vilniuje likimas. Iškalbingas regisi ir toks faktas, kad apie tai kieno lėšomis ir kiek valstybei kainuos toks statinys – nutylima. Beje, Čiurlionio, kitų nacionalinių vertybių kūrėjų vardų, beje, ir valstybės himno naudojimas turėtų būti reglamentuotas įstatymu

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vilniuje nubausti trys nelegalūs gidai iš užsienio
Lietuvoje

Vilniuje nubausti trys nelegalūs gidai iš užsienio

2026 08 11
Žemės ūkis
Lietuvoje

Vyriausybėje aptarti ūkininkams svarbiausi klausimai

2026 08 10
Elektra
Lietuvoje

Dalis gyventojų sulauks mažesnių sąskaitų už elektrą

2026 08 10
Pinigai, biudžetas | pixabay.com, Bru-nO nuotr.
Lietuvoje

TVF: Lietuvos ekonomika rodo atsparumą, tačiau yra iššūkių

2026 08 10
Darbai
Lietuvoje

Klaipėdos Ernesto Galvanausko bulvare – naujas darbų etapas

2026 08 10
Su javapjūtės pradžia – ir kombainų gaisrai
Lietuvoje

Javapjūtė: svarbu – ne tik derlius, bet ir saugumas

2026 08 10
Santuoka
Lietuvoje

Per pirmąjį pusmetį registruota daugiau nei 6 tūkst. santuokų

2026 08 10
Gimtoji kalba
Kalba

Išleistas 7-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 08 10
Šienpjovė Seda Bukauskienė
Gamta ir ekologija

Paaiškėjo Nacionalinio šienpjovių čempionato nugalėtojai: renginyje triumfavo šienpjovė iš Vilniaus

2026 08 10
Trakų krašto tradicinių amatų centro atidarymo šventė
Istorija

Kviečia Trakų krašto tradicinių amatų centro atidarymo šventė

2026 08 09
Lietuviškų laikrodžių aukso amžius
Istorija

Burbiškio dvaro istorijos muziejuje – lietuviškų laikrodžių aukso amžius

2026 08 09
Sveikos gyvensenos puoselėtoja, sveikatos klubo „Žolinčių akademija“ įkūrėja ir prezidentė Danutė Kunčienė
Gamta ir ekologija

Prakalbinkime vaistažoles kartu su D. Kunčiene

2026 08 09

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie S. Buškevičius. Nėra kitos kalbos, išskyrus Lietuvių!..
  • +++ apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Gabriel apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Gabriel apie V. Sinica. Ištrinti žmonės

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje nubausti trys nelegalūs gidai iš užsienio
  • S. Buškevičius. Nėra kitos kalbos, išskyrus Lietuvių!..
  • Rugpjūčio 11-osios horoskopas: gindami tai, kas brangu, nepaverskite rūpesčio kova
  • Dangaus šviesulių Žolinė Kulionyse: nuo duonos kvapo iki krentančių žvaigždžių

Kiti Straipsniai

Vilniuje nubausti trys nelegalūs gidai iš užsienio

Vilniuje nubausti trys nelegalūs gidai iš užsienio

2026 08 11
Artimieji palydi pro atvirus sodybos vartus į savarankišką kelią išeinantį jauną žmogų

Rugpjūčio 11-osios horoskopas: gindami tai, kas brangu, nepaverskite rūpesčio kova

2026 08 10
Elektra

Dalis gyventojų sulauks mažesnių sąskaitų už elektrą

2026 08 10
Santuoka

Per pirmąjį pusmetį registruota daugiau nei 6 tūkst. santuokų

2026 08 10
Pranciškus Verkelis

T. Verkelis. Knygnešio Pranciškaus Verkelio genealogija

2026 08 10
Gimtoji kalba

Išleistas 7-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 08 10
Šienpjovė Seda Bukauskienė

Paaiškėjo Nacionalinio šienpjovių čempionato nugalėtojai: renginyje triumfavo šienpjovė iš Vilniaus

2026 08 10
Keli įvairaus amžiaus žmonės rugpjūčio vakarą sodybos verandoje aptaria bendrą sprendimą ir užrašo susitarimą

Rugpjūčio 10-osios horoskopas: tikriems dalykams nereikės pagražinimų

2026 08 09
Trakų krašto tradicinių amatų centro atidarymo šventė

Kviečia Trakų krašto tradicinių amatų centro atidarymo šventė

2026 08 09
Lietuviškų laikrodžių aukso amžius

Burbiškio dvaro istorijos muziejuje – lietuviškų laikrodžių aukso amžius

2026 08 09

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie S. Buškevičius. Nėra kitos kalbos, išskyrus Lietuvių!..
  • +++ apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Gabriel apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Gabriel apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Gabriel apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
Kitas straipsnis
Visi esame kalbos kūrėjai – nuo vaiko iki technologijų naudotojo | vlkk.lt nuotr.

Visi esame kalbos kūrėjai – nuo vaiko iki technologijų naudotojo

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai