Kaunas rodo lyderystę įgyvendinant nacionalinės reikšmės projektus.
Stadionas – sėkmingai veikia, netrukus bus atvertas ir pirmasis šalyje mokslo muziejus, o per artimiausius kelerius metus kairiajame Nemuno krante turi iškilti aukščiausių standartų kultūros renginių erdvė – M. K. Čiurlionio koncertų centras.
Pastatui išduotas statybos leidimas, ruošiamasi skelbti tarptautines rangos varžytuves.
Išskirtinis architektūros kūrinys
„Simboliška, kad su tokia naujiena pasitinkame artėjančią Pasaulio kultūros dieną. Čiurlionio koncertų centras – vienas ambicingiausių Kauno projektų.
Miestas jam atsakingai ruošėsi: viską pradėjome nuo tarptautinių architektūrinio sumanymo varžytuvių, o dabar artėjame prie rangovų paieškų. Lietuva iki šiol neturi tokio lygio erdvių.
Tikiu, kad tai bus išskirtinis pastatas, stiprus traukos centras, kuris papuoš Kauną ir taps pagrindine scena aukštosios kultūros renginiams“, – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Daugiau kaip 4 hektarų sklype Žemojoje Fredoje (H. ir O. Minkovskių g. 31) iškils beveik 14 tūkst. kvadratinių metrų bendro ploto stiklu apgaubtas pastatas su 8 tūkst. kv. m požeminiu automobilių parkingu.
Statinys darniai įsilies į bendrą kairiojo Nemuno kranto reljefą ir harmoningai derės su aplink vystoma bei kitapus upės besidriekiančia urbanistine visuma, naujai atgijusios Nemuno salos landšaftu.
Iš lauko skaidrus banguotas fasadas atkartos upės vandens atspindžius, o viduje būsiantiems lankytojams atsivers gyvas ikoniško Kauno senamiesčio peizažas ir Nemuno tėkmės įrėminta vaizdinga panorama. Greta jo įsiterps jaukus mažųjų laivų uostas.
Rangovą M. K. Čiurlionio koncertų centro statyboms tikimasi išrinkti dar šiais metais.
Erdvės ne vien koncertams
Pastate numatytos dvi salės. Pagrindinė talpins apie pusantro tūkstančio žiūrovų ir bus pritaikyta klasikinės muzikos koncertams, operetėms bei panašaus žanro natūralios akustikos pasirodymams.
Antroji daugiafunkcė erdvė su atsiveriančiu vaizdu į Nemuną turės iki 700 vietų. Ji bus skirta ne vien koncertams, bet ir konferencijoms, parodoms bei kitiems renginiams.
„Kauno koncertų centras tai pastatas–sala. Tokia išskirtinė kultūros vieta turėtų tapti traukos tašku ir smarkiai aktyvinti pakrantę. Apskritai Žemąją Fredą matau kaip miesto centro teritoriją.
Malonu ir džiugu, kad po tokio ilgo ir kompleksiško darbo projektas, panašu, bus įgyvendintas“, – sako vienas projekto autorių, architektas Rolandas Palekas.
Netoliese jau šį mėnesį prasideda naujo pėsčiųjų tilto statybos. Tai bus pirmoji jungtis tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos.
„Kaunas per paskutinį dešimtmetį įgyvendino dvi tarptautinio masto architektūrines varžytuves.
„Mokslo salos“ projektą jau baigiame – rudenį laukia šio muziejaus atidarymas. Su koncertų centru darbai užtruko ilgiau, bet norėjosi, kad viskas būtų atlikta su nepriekaištinga kokybe.
Jau kuris laikas didžiuosius miesto pastatus Kaunas stato vien savo lėšomis. Vis tik neprarandame vilties, kad į tokios svarbos projektus pagaliau dėmesį atkreips ir prie jų prisidės valstybės biudžetą skirstanti Vyriausybė“, – pridūrė V. Matijošaitis.
Laimėjo Lietuvos architektai
Kokia architektūrine išraiška pasižymės būsimasis M. K. Čiurlionio koncertų centras paaiškėjo dar 2017 metais, Kaunui surengus tarptautines architektūrines varžytuves.
Savo sumanymus tąkart pateikė net 119 architektų komandų iš 36 valstybių. Vertinimas vyko užtikrinant maksimalų dalyvių anonimiškumą.
Architektūrinių varžytuvių nugalėtojais tapo jungtinė „Paleko archstudijos“ ir įmonių grupės „Be Live“ bendrovės „Baltic Engineers“ komanda.
Šis Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojo R. Paleko vadovaujamų architektų bei patyrusių generalinių projektuotojų tandemas suvienijo kūrybines architektų, inžinierių, hidrologų ir hidrotechnikų, akustikos žinovų pajėgas.
„Architektų ir generalinio projektuotojo lygiagretus darbas yra populiarėjantis būdas kurti sudėtingus projektus. Mums tai leido suderinti unikalius kūrybinius ir techninius sprendimus.
Pavyzdžiui, pastato, primenančio upe sklendžiantį laivą, sumanymo įgyvendinimui reikėjo sukurti nuo ledonešio apsaugančius hidrotechninius sprendimus.
Krantinės prieigos ir terasa taps vienu ryškesnių bruožų tarp visų architektūrinių sprendinių. Rezultate turėsime tvariai į Nemuno kraštovaizdį įsiliejantį įsimintinų formų ir jaukaus interjero pastatą, tampantį patrauklios krantinės dalimi“, – pasakoja „Be Live“ vadovas Darius Kvedaras.
2022 metų gale, Kaunui užbaigiant Europos kultūros sostinės metus, architektai pristatė visuomenei projektinius pasiūlymus, sulaukusius gausaus susidomėjimo ir palaikymo.
Per paskutinius metus parengtas techninis projektas, atliktos ekspertinės procedūros, o šią savaitę oficialiai gautas ir statybą leidžiantis dokumentas. Visa tai reiškia įžiebtą žalią šviesą projektui įgyvendinti.
Taigi akivaizdu, kad, pastačius Kaune koncertų centrą, nors yra Žalgirio arena, ir dar Čiurlionio vardu, kai jo gyvenimas ir kūryba nėra susijusi su Kaunu, nacionalinė koncertų salė ant Tauro kalno Vilniuje taps nebūtina, – yra Kaune ir užtenka. Tai panašu, kad Basanavičiaus, Čiurlionio idėją turėti Lietuvių namus ant Tauro kalno Vilniuje gali ištikti nacionalinio stadiono statybos Vilniuje likimas.
Iškalbingas regisi ir toks faktas, kad apie tai kieno lėšomis ir kiek valstybei kainuos toks statinys – nutylima.
Beje, Čiurlionio, kitų nacionalinių vertybių kūrėjų vardų, beje, ir valstybės himno naudojimas turėtų būti reglamentuotas įstatymu
P.Skutas
Your comment is awaiting moderation
2 sekundės ago
Taigi akivaizdu, kad, pastačius Kaune koncertų centrą, nors yra Žalgirio arena, ir dar Čiurlionio vardu, kai jo gyvenimas ir kūryba nėra susijusi su Kaunu, nacionalinė koncertų salė ant Tauro kalno Vilniuje taps nebūtina, – yra Kaune ir užtenka. Tai panašu, kad Basanavičiaus, Čiurlionio idėją turėti Lietuvių namus ant Tauro kalno Vilniuje gali ištikti nacionalinio stadiono statybos Vilniuje likimas. Iškalbingas regisi ir toks faktas, kad apie tai kieno lėšomis ir kiek valstybei kainuos toks statinys – nutylima. Beje, Čiurlionio, kitų nacionalinių vertybių kūrėjų vardų, beje, ir valstybės himno naudojimas turėtų būti reglamentuotas įstatymu