Aštuntus metus skaičiuojantis Kauno miesto sumanymas – Paveldotvarkos programa – pradeda naujus darbus.
Pastatų savininkai kviečiami iki kovo vidurio teikti paraiškas ir pretenduoti į solidų miesto finansavimą fasadų tvarkybai bei kitiems darbams.
Abipusė partnerystė tarp miesto ir gyventojų duoda plika akimi matomus rezultatus. Vienas naujausių pavyzdžių – iš pagrindų atnaujintas prieš 92 metus statytas „Lietūkio“ administracijos pastatas.
Rezultatyvių metų pratęsimas
„Nepaisant sudėtingos padėties – kainų šuolio, žaliavų pristatymo sutrikimų ar darbuotojų trūkumo – Paveldotvarkos programa toliau „važiuoja“ pilnu tempu ir purto dulkes nuo papilkavusių ir sunykusių fasadų.
Per 2021 metus atnaujinta 15 pastatų, dar daugiau tvarkybos darbų perkelta į šiuos metus.
Skelbiame naują paraiškų priėmimo laikotarpį. Šiemet Paveldotvarkos programos sąlygos paprastesnės ir patrauklesnės, o geografija – platesnė“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Šiemet Paveldotvarkos programa nestokoja naujovių: medinių pastatų atnaujinimui gali būti skirta iki 75 proc. visų kaštų, o mūrinių statinių senamiestyje ir naujamiestyje tvarkybos darbams numatytas iki 50 proc. dalinis finansavimas.
Už šias lėšas gali būti tvarkomi fasadai, įrengiamas dekoratyvinis apšvietimas, pastatai pritaikomi neįgaliųjų poreikiams.
Gyventojų patogumui gerokai supaprastinta mažesnės apimties darbų atlikimo tvarka. Kai tvarkant fasadus nekeičiamas apdailos spalviškumas ir medžiagiškumas, gyventojai programoje gali dalyvauti ir neturint techninio projekto bei statybos leidimo, jei tai leidžia Statybos įstatymas.
Plačiau susipažinti Paveldotvarkos programa galima internete: paveldotvarka.kaunas.lt. Papildomos konsultacijos taip pat teikiamos el. paštu kulturos.paveldo.skyrius@kaunas.lt arba telefonu (8 37) 42 43 47.
Interesantai paraiškas ir kitus dokumentus gali teikti nuo sausio 10 d. iki kovo 18 d. Paraiškas priima Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrius (J. Gruodžio g. 9, Kaunas).
Pokyčiai Vytauto prospekte
„Sužinoję apie miesto fasadų atnaujinimo sumanymą, nutarėme sudalyvauti ir mes. Išsikėlėme tikslą sutvarkyti mums priklausantį pastatą iki Kaunui tampant Europos kultūros sostine.
Siekėme maksimaliai išsaugoti jo autentiškumą ir atkurti pirminę išvaizdą.
Galime pasidžiaugti, kad programa veikia puikiai, procesai nesudėtingi, o pokyčiai – tiesiog akivaizdūs.
Tikrai patariame tiek verslui, tiek ir privatiems gyventojams kreiptis dėl finansavimo bei drauge puošti miestą, prikeliant išskirtinius pastatus naujam gyvenimui“, – apie savo patirtis pasakojo nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Labas GAS NT“ direktorius Žilvinas Gasiūnas.
Istorinėje Kauno dalyje, pramoniniame Naujamiestyje, „Lietūkio“ pastatą valdanti įmonė nusprendė prisidėti prie miesto gražinimo bei atkurti didelę reikšmę nepriklausomos Lietuvos ekonomikai turėjusių rūmų istorinę išvaizdą.
1930 metais iškilęs keturių aukštų mūrinis pastatas tapo vienu iš svarbiausių šalies ekonominio klestėjimo simbolių.
Būtent Vytauto pr. 43 numeriu pažymėtame name veikė žymiausia tarpukario ūkio organizacija – kooperatyvų sąjunga „Lietūkis“.
Šalies žemės ūkio pažangą ir klestėjimą kuravusi organizacija anuomet suvienijo pusantro šimto prekybinių kooperatyvų bei daugiau kaip 25 tūkst. narių, derino įvairių žemės ūkio draugijų veiklą, į naują lygį pakėlė pramonę bei valdė žymią Lietuvos eksporto ir importo dalį.
Architekto Karolio Reisono suprojektuotas pastatas iki šių dienų laikomas įdomiu istorinio modernizmo stiliaus pavyzdžiu, išsaugojusiu beveik nepakitusį tūrį, fasadą su autentiškais puošybos bruožais, simetrinį išplanavimą, arkinius langus ir vidinį kiemą.
Verslas žada šį tarpukario grynuolį sugrąžinti kauniečiams.
Atkūrė ir išsaugojo autentiką
Ruošiantis atnaujinti kultūros paveldo vertybę atlikti kruopštūs paruošiamieji darbai – iš miesto archyvo surinkta namo projektinė dokumentacija, inventorizuoti visi saugotini bruožai ir jų būklė, atlikti polichromijos tyrimai autentiškoms fasado spalvoms nustatyti.
Tik tuomet pradėtas fasadų tvarkymas. Jiems Kauno miesto savivaldybė skyrė beveik 13 tūkst. eurų.
Apsilaupiusią „garstyčių“ spalvą pakeitė tarpukariu vyravusi pilka. Pašalinus sovietinį tinko ir dažų sluoksnį, fasade išryškėjo tarpukario laikotarpio bruožas – neryškus užrašo „LIETŪKIS“ fragmentas.
Su paveldosaugininkų pagalba jis atnaujintas autentiškais būdais.
Specialiomis medžiagomis nuvalyti ir atnaujinti tarpukariniai balkonų turėklai, dekoratyvinės tulpės tarp antro ir trečio aukštų, piliastrai su stilizuotu rustu ir kapiteliais bei puošybiniais įgilintais apskritimais.
Taip pat sutvarkytos vitrinos, atkurtas granito skaldelės fasadas pirmajame aukšte, pakeisti seni lietvamzdžiai ir lietloviai, atliktas viso pastato apskardinimas. Pažeisti bruožai atkurti pagal analogus ar ikonografinę medžiagą.
Pabaigus tvarkybos darbus čia bus įrengti 23 butai ir bent trejos administracinės patalpos. Pastatas taps draugiškas ir žmonėms su negalia – projektuojamas liftas, sujungsiantis visus pastato aukštus.
Atnaujinta apie 150 pastatų
Nuo 2015 metų, kuomet prasidėjo Paveldotvarkos programa, bendromis miesto ir kauniečių pastangomis atnaujinta jau beveik pusantro šimto pastatų. Per visą programos gyvavimo laikotarpį miestas investavo daugiau kaip 3 mln. eurų.
Estetinę išvaizdą ir ryškias spalvas atgavo eksterjerai, suremontuoti byrantys balkonai, atkurti autentiški architektūriniai bruožai. Daugelis pastatų apšviesti ir pritaikyti žmonėms su negalia.
„Paveldotvarkos programa keičia ne tik viso miesto, bet ir čia gyvenančių ar apsilankančių žmonių veidą – jie vis dažniau šypsosi.
Matant naujai atgyjančius, ryškius pastatus su autentiškais architektūros bruožais, dar geriau supranti, koks iš tiesų gražus yra mūsų miestas.
Esu tikras, kad Kaunas vertas patekti į pasaulinį UNESCO paveldo sąrašą ir šiemet sulauks šito pripažinimo“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Vien pernai sutvarkyta 15 pastatų, tarp kurių ir daugeliui gerai žinomos ikonos: Perkūno namas, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus Rotušės aikštėje, šalia Pelėdų kalno įsikūręs Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetas bei kiti išskirtiniai pastatai.
Dar beveik dvi dešimtys savininkų numatytus pastatų tvarkybos darbus perkėlė į šiuos metus.
