Strateginės aplinkybės

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, jog Ukrainos smūgiai į Rusijos teritoriją – „teisė į savigyną“. Pasak Aljanso vadovo, Ukraina turi teisę atakuoti Rusijos karinius objektus.

Dviprasmiškas pasisakymas, turint omeny, jog Pentagono vadovas Lojdas Ostinas pareiškė, kad Ukrainos atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje gali paveikti pasaulines energetikos rinkas.

Visgi, akcentuojami „kariniai“ taikiniai, vadinasi, NATO ir JAV lyderiai nutarė spausti Kijevą nustoti atakuoti energetinius Rusijos objektus.

Taip išeina, kad Rusijai naikinti Ukrainos energetinę infrastruktūrą galima ir už tai niekas negresia, o Ukrainai simetriškai gintis negalima.

Kitaip tariant, leidžiama naikinti fašistinio, nusikalstamo režimo ginklus, kuriais žudomi žmonės, tačiau naikinti infrastruktūros, kuri banditams neša milijardinius pelnus ir galimybę gamintis naujus ginklus – neleidžiama.

Tenka konstatuoti, jog Vakarų lyderiai netiesiogiai bendradarbiauja su Kremliumi, palaikydami jo ekonominį, o tuo pačiu – karinį potencialą.

Tokia štai 21-ojo amžiaus „real politic“.

Kiekvienas Lietuvos kriminalistas, kuriam teko dutūkstantųjų priešaušryje kovoti su nusikalstamų gaujų siautėjimu mūsų šalyje, žino, jog vienas pagrindinių teisėsaugos struktūrų uždavinių – pakirsti nusikalstamų struktūrų potencialą, atkertant nuo finansinių srautų.

Tas ir buvo daroma, smogiant per pajamas iš kontrabandos, narkotikų, kitų nelegalių šaltinių. Tačiau Vakarai Kremliaus banditų gaujai viena ranka lyg ir taiko sankcijas, bet kita – saugo jų pajamas.

Vašingtono administracijos atžvilgiu skamba vis daugiau kritikos. Džo Baidenui priekaištaujama, kad pastarasis neparengė aiškaus Ukrainos gynimo plano, nepakankamai rėmė Kijevą kontrpuolimo metu, o vėliau paramą dar labiau sumažino.

Primename, jog dienos šviesos taip ir neišvydo „Lendlizo“ planas.

Ne vienas „Think tank’as“ po JAV atsitraukimo nuo paramos Ukrainai kėlė klausimą, ar apskritai Vašingtonas norėjo ir siekė Ukrainos pergalės.

Tam tikri Vašingtono ir Maskvos veiksmai, žvalgybos tarnybų vadovų susitikimai prieš pilno masto invaziją, leidžia manyti, kad karo eiga galimai vyko pagal nerašytą „Carte blanche“ arba leidimo veikti susitarimą.

Gali būti, jog Maskva pagrasino (blefuodama) pulti rytinį NATO flangą, kas nepasiruošusiems Vakarų atstovams suveikė, kaip šaltas dušas, todėl buvo tyliai priimtas faktinis neišvengiamo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą variantas.

Galimai buvo nubrėžtos ir tam tikros raudonos linijos – nesikišimas į Rusijos vidaus reikalus, susilaikymas nuo atakų Rusijos teritorijoje, tuo pačiu susitaikant su realybe – Rusija pasiims tiek, kiek sugebės, Ukraina apsigins tiek, kiek pajėgs.

Tai, kas šiuo metu vyksta, galimai patvirtina susitarimų pagal nutylėjimą tikimybę.

Tokie tylūs susitarimai – ne mažiau pavojingi, nei Ribentropo-Molotovo paktas. Todėl pilietinės visuomenės turi spausti savo šalių lyderius nustoti tiesti pagalbos ranką Maskvai ir gelbėti fašistinį režimą.

Kiekvienas politikas, eidamas į didžiąją areną, mąsto apie tai, ką paliks ateities kartoms, kaip bus apibūdintas istorikų ir analitikų.

Tad jei Putinas neabejotinai lygiuojasi į Hitlerį, Maskvos palaikytojams derėtų vengti teptis fašistinio Kremliaus režimo krauju.

Reikšmingi postūmiai

Vokietijos vyriausybė paskelbė apie naujo karinės pagalbos Ukrainai paketo perdavimą. Į naująjį pagalbos paketą įeina 6 tūkst. 155 mm sviedinių, žvalgybiniai dronai, išminavimo sistemos, milijonas šovinių, vandens technika, kita karinė įranga.

JAV perdavė Ukrainai tūkstančius kulkosvaidžių, snaiperių šautuvų, raketinių granatsvaidžių ir šimtus tūkstančių šaudmenų, konfiskuotų iš Irano, praneša CNN. Teigiama, kad Ukrainai perduotos amunicijos pakanka aprūpinti vieną Ukrainos brigadą.

Tai yra labai gerai, tačiau toli gražu, nepakankamai.

Vyriausiasis ES diplomatas Džosepas Borelis kritikuoja Europą dėl jos nenoro padėti Ukrainai. Politikas pažymi, kad visos ES šalys turi 100 „Patriot“ sistemų, tačiau nepajėgia bent kelių skirti Ukrainai.

Šaltinių duomenimis Ukrainoje tėra penkios „Patriot“ baterijos. Nenusiminkite. Problemų įvardinimas yra žingsnis į jų sprendimą. Patogus užsiliūliavimas – lėkimas į prarają. Būtent todėl Kremlius ir paleido panikos kėlimo informacinę kampaniją, kad persigandę ES kiškiai toliau sandėliuotų savo oro gynybos sistemas.

Kodėl JAV ir ES neperduoda Ukrainai 300 mlrd. dolerių įšaldytų Rusijos aktyvų, kurie iš esmės spręstų padėtį fronto linijoje?

Kodėl nenorima matyti driskių, skutančių iš svetimos žemės į savo urvus?

Kodėl manoma, jog pasaulio stabilumo labui būtina išsaugoti vieningą Rusiją?

Veiksmai ant žemės

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog išklausys buvusio JAV prezidento Donaldo Trampo idėjų, kaip užbaigti karą. V. Zelenskis išvengė D. Trampo kritikos po pasirodžiusių žinučių, kad pastarasis siūlytų Kijevui užleisti dalį teritorijų.

Ukrainos prezidento teigimu, jis pakvietė Trampą į Ukrainą „kad jis viską pamatytų savo akimis“, ir pastarasis sutiko.

Skelbiama, jog nemažai Rusijos žvalgybos agentų, apsimetusių pabėgėliais ir Ukrainos patriotais, prasiskverbė į ES, Kanadą, JAV ir šiose šalyse užsiima ardomąja veikla.

Esą agentūrinis tinklas turi užduotį rinkti informaciją apie karinės pagalbos teikimo Ukrainai būdus.

Rusija vakar ir šiąnakt vėl atakavo Ukrainą raketomis ir dronais. Smogta šiluminėms elektrinėms ir kritinei infrastruktūrai. Deja, yra pataikymų, žuvusių ir sužeistų civilių.

Iš viso į Ukrainą rusų teroristai paleido 82 mirtį oru nešančius užtaisus. Gynėjai sunaikino 16 iš 20 sparnuotųjų raketų, 2 iš 4 raketų X-59, 39 iš 40 „šachedų“.

Lietuvoje

Trampizmas Lietuvoje.

Suvokiant „trampizmą“ ne kaip blogį, o kaip populiarumo ir lyderystės siekimą bet kokia kaina, šį reiškinį galima dalinai pateisinti demokratinėse šalyse, kuriose rinkėjų minia yra valdžios garantas.

Tačiau kai save marginalizuoja valstybės vadovas, advokataudamas purvinam, su nusikalstamu režimu kolaboruojančiam verslui – tai amoralus ir rusišką ruletę primenantis žaidimas.

Gynimas verslo, kuris gali būti pripažintas, kaip patenkantis „po sankcijomis“ – dvokia šlykščiu pataikavimu ne tik Kremliaus smarve atsiduodantiems sandėriams, bet ir tam tikrai grupei rinkėjų.

Taikos metu tokie cirko numeriai su jūrų kiaulytėmis būtų suvokiami, tačiau karo sąlygomis – nepateisinami.

Jei tikslas yra bet kuria kaina likti valdžioje, nesilaikant jokios moralės principų ir pilietinės pozicijos, tokia asmens veikla gali imti kelti grėsmę jo paties valdomos institucijos politiniam stabilumui.

Tačiau prisimenant laikus, kuomet vieni kūrė nepriklausomybės planus, rengė mitingus prie Mickevičiaus paminklo, o kiti stojo į komunistų partiją – viskas susidėlioja į savo vietas.

Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, poniai Salvai M., UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.