Kovo 16 d. , šeštadienio popietę, Vilniaus Antakalnio kapinėse atgulė Ukrainą gynusio lietuvio kario, Ukrainos užsieniečių legiono savanorio Tado Tumo-Milžino palaikai.
Atsisveikinti su Velioniu susirinko būrys bičiulių, karių, artimųjų ir tiesiog neabejingų žmonių: su gėlėmis, su Ukrainos ir Lietuvos vėliavomis.
Velionio žmonai prie kapo buvo perduota Lietuvos vėliava ir T. Tumui įteiktas Ukrainos karo dalyvio medalis.
Sugiedojus Lietuvos ir Ukrainos himnus VSAT pareigūnai T. Tumo atminima pagerbė šūvių salvėmis.
Laidotuvėse kalbėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas T. Tumą pavadino drąsos simboliu ir sakė, kad dabar valstybė turės pasirūpinti, jog T. Tumo atminimas būtų įamžintas.
Žodį taręs VSAT Pasieniečių mokyklos viršininkas Deivydas Kaminskas sakė, kad T. Tumas nemėgo garbės ir dėmesio, bet visada stengdavosi padėti, tiems kam nesiseka, kam kyla grėsmė.
„Labai noriu padėkoti tėvialiams – užauginote fantastinį sūnų, kurio vertybės buvo pačios didžiausios“, – sakė jis T.Tumo tėvam.
Dešimtimis signalinių deglų ugnimis ir dūmais T. Tumo atminimą pagerbė Vilniaus „Žalgirio“ futbolo sirgaliai kurių klubo nariu buvo ir T.Tumas.
Laidojimo apeigoms vadovavo vyriausiasis kariuomenės kapelionas Rimas Venckus.
T. Tumas žuvo vasario 23-iąją kuomet prie Bachmuto į priešakines karo linijas vežant minas, į jo automobilį pataikė rusų teroristų dronas.
Žuvusiojo bendražygiai ir Ukrainos kariai su T. Tumu atsisveikino Kijeve prieš išvežant jo palaikus į Vilnių.
Penktadienį, atėjęs atsisveikinti su Velionių į Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo salę, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė:
„Atėjau pagerbti laisvės kario. Lietuva yra unikali tuo, kad visi mūsų žmonės yra pasirengę remti Ukrainą. Ypač drąsūs žmonės yra pasirengę už tai sumokėti pačią aukščiausią kainą. Tai drąsus žmogus, kuriam laisvė yra aukščiausia vertybė. Pagarba jam“..
Tadas Tumas gimė 1981 m. 2023 metais baigė pasieniečių mokyklą ir pradėjo tarnybą Šalčininkų užkardoje, bet vėliau iš tarnybos pasitraukė ir išvyko kovoti į Ukrainą. Buvo prisiekęs Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo gerbėjas.
Turėjo šeimą, du vaikus.
2024 m. vasario 23 d. pranešta apie jo žūtį fronte Ukrainoje.
