Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

Roko muzikantas tapęs kariu: ukrainiečiai yra laisvę mylinčių karių tauta

www.alkas.lt
2023-05-24 10:00:22
1
Svytoslavas Boyko iki karo | genocid.lt nuotr.

Svytoslavas Boyko iki karo | genocid.lt nuotr.

Kiekvieną kartą iškilus egzistenciniams klausimams dėl gyvybės, klausiama savęs – dėl ko aš kovoju? Kodėl? Ir dažnu atveju atsakymai yra susiję su istorinės atminties tąsa, protėvių patirties palikimu, nes visi šie klausimai kažkokiu kampu atsiremia į šeimą, tradicijas ir pačią valstybę.

Todėl ir šiais laikais galime matyti aiškų Ukrainos gynėjų ryšį su partizaninio karo ištakomis, kai ukrainiečiai kovėsi dėl savo tautos išlikimo, valstybės atkūrimo, kai priešinosi sovietų okupacijai kaip ir Lietuvos Laisvės kovotojai.
 
Kaip sako Ukrainos kariuomenės brigados kapelionas tėvas Serhijus: „Visa ukrainiečių tautos istorija yra kovos kelias. Kova dėl Ukrainos valstybės pamatų statymo, įkūrimo, o dažniausiai – dėl nepriklausomybės.
Ukrainos kariuomenės brigados kapelionas tėvas Serhijus | genocid.lt nuotr.
Ukrainos kariuomenės brigados kapelionas tėvas Serhijus | genocid.lt nuotr.
Jau daugiau nei tūkstantį metų mūsiškiai ją kuria plačiose erdvėse – nuo snieguotų Karpatų viršūnių ir amžinojo Dniepro iki Tavrijos ir Donbaso stepių. Kelias į laisvą Ukrainą eina per kraujo upes ir karių drąsą. Klasikas kartą pasakė: „Ukraina gimė iš kibirkšties, kuri krito nuo kazokų kardų.“ Norėčiau pratęsti mintį – kazokų epochos kibirkštis pagimdė XX amžiaus išsivadavimo kovų liepsną.“
 
Būtent čia išskiriama ir Ukrainos sukilėlių armijos (ukr. УПА – Українська повстанська армія, toliau – UPA) svarba, kuri turėjo didelę įtaką Ukrainos identiteto formavimuisi.
 
Pirmieji Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) padaliniai ėmė kurtis 1942 m. rudenį Vakarų Voluinėje, vėliau išplito po didelę šalies teritoriją. UPA buvo karinis ir politinis Ukrainos laisvės kovų sąjūdžio darinys, siekęs atkurti savo šalies valstybingumą. Jis kovojo ne tiek dėl valdžios, kiek dėl savo valstybės išlaisvinimo.
 
Ši organizacija buvo rimta jėga, su kuria negalėjo nesiskaityti okupantai – kai kurie bandė ją panaudoti savais tikslais, kai kurie skirdavo milžiniškus resursus tai organizacijai likviduoti.
 
Svarbu paminėti ir tai, kad į Ukrainos sukilėlių kovas įsitraukė beveik kiekviena Vakarų Ukrainos šeima, o kovotojų aprūpinimui buvo sukurta unikali karybos istorijoje užnugario organizacija – Запілля, veikusi atokiuose rajonuose, kur okupacinių jėgų administracija buvo neveiksni.
 
Visa tai puikiai atspindi, kokia stipri buvo valia priešintis agresoriams, kovoti dėl savo laisvės net žinant, kad ši kova, net ir remiant kovotojus maistu, galimai veda į mirtį. Taigi, šie patyrimai brėžia tolesnę tapatybės liniją, kuri yra svarbi ir šių dienų kontekste, kai ukrainiečiai vėl kaunasi dėl savo laisvės.
 
„UNR ir UPA nepriklausomybės karai tęsėsi ir plėtė Ukrainos karių šlovę, nešė Ukrainos sukilimo deglą mums ir mūsų palikuonims. Lygiai taip pat galingos modernios Ukrainos ginkluotosios pajėgos, gimusios 2014–2022 m. mūšiuose, eina savo didžiųjų protėvių keliu ir yra neatsiejama visos Ukrainos tautos šimtmečių senumo karinės tradicijos dalis”, – sako tėvas Serhijus.
 
Tai gali paaiškinti, kodėl ir dabar didelė dalis ukrainiečių tvirtai apsisprendė jungtis prie ginkluotųjų pajėgų, nors iki plataus mąsto karo Ukrainoje jie dirbo skirtingus, su kariuomene nesusijusius darbus. Vienas tokių – garsus roko muzikantas Svytoslavas Boyko, kuris dabar yra Ukrainos kariuomenės dronų žvalgybos dalinio kariškis.
 
„Man asmeniškai, kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariui, UPA istorijos išmanymas tam tikra prasme yra pagrindas, ant kurio pastatytas teiginys, kad ukrainiečiai yra laisvę mylinčių karių tauta. […] Nes nerandu kito paaiškinimo, kodėl aš, roko muzikantas, visą gyvenimą užsiėmęs muzika, dabar stojau į karių gretas ir turiu galimybę tiesiogiai kovoti su priešu“, – sako karys.
 
Todėl istorinė atmintis yra labai svarbi, kai kalbame apie kertinius sprendimus, kurie yra susiję ne tik su asmeniniu išlikimu, bet ir praeities kovose gintomis tomis pačiomis vertybėmis. Ir pats Svytoslavas akcentuoja, kad būtent istorija gali būti pagrindu jaunajai kartai tapti laisvės gynėjais – „Ukrainos visuomenei UPA istorijos žinojimas yra puiki galimybė ugdyti jaunąją kartą patriotizmo dvasia. Nes UPA, kaip ir siuvinėti marškiniai, yra persmelkta pasiaukojimu ir meile Ukrainai.
 
Mes turime galimybę brėžti paraleles tarp to [partizaninio] karo ir dabartinio, pasitelkę tų įvykių liudininkų ar tiesioginių dalyvių pasakojimus, pasitelkę istoriškai įrodytus faktus, kurie sako, kad UPA (beje, kai kada net kartu su Lietuvos Laisvės kovotojais – partizanais) kovojo už savo laisvę prieš Maskvos ordą. Na, o visam civilizuotam pasauliui UPA istorijos žinios yra įrodymas, kad mes, ukrainiečiai, esame nuoseklūs savo siekiuose.“
 
Taigi, dabar Ukrainoje vykstanti žūtbūtinė kova, kurioje Ukrainos kariai bei savanoriai nuo Rusijos okupantų gina savo žemę, namus ir šeimas, yra istorijos ir ukrainiečių pasipriešinimo tąsa, kuri siekia Antrojo pasaulinio karo metus – kaip Lietuvoje, taip ir Ukrainoje, XX a. viduryje partizanai-Laisvės kariai kovėsi už savo tautos laisvę bei šalies nepriklausomybę.
 
Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje buvo surengtos parodos UPA tema, pasirodė kelios publikacijos. Dabar tam, kad būtų sudarytas platesnis ir aiškesnis ukrainiečių karių motyvacijos ir istorinio įkvėpimo vaizdas, organizuojamos konferencijos Lietuvoje.
 
 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti
  2. Kandidatas į Čekijos prezidentus nesiųstų karių, jei Lietuva būtų užpulta
  3. Sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai
  4. Pasirodė Rusijos karių, patekusių į Ukrainos teritoriją apklausos (video)
  5. Leidykla „Briedis“ išleido 4 serijos „Karas Ukrainoje“ knygą „Savur Mohyla: karių atsiminimai“
  6. Šimtmečio Dainų šventė kviečia visą tautą švęsti laisvę
  7. R. Šarknickas. Kiek dar Ukrainos Prezidentas su žuvusių Ukrainos karių mamų, tėvų ašaromis gali prašyti NATO pagalbos?
  8. Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  9. V. Zelenskis okupantams: Ukrainiečiai yra savo gimtojoje žemėje ir niekada jos neatiduos
  10. V. Zelenskis. Ukrainiečiai niekada nemanė, kad… NATO gali bijoti Rusijos veiksmų
  11. Lietuvoje ukrainiečiai semiasi žinių naujos visuomenės kūrimui
  12. Ukrainos prezidentas naktį kreipėsi į tautą
  13. V. Zelenskis. Šiandien ukrainiečiai – nenugalimumo simbolis
  14. Į Lietuvą atvykę ukrainiečiai sulaukia pagalbos
  15. Prezidentas: istoriją kuria tie, kas myli laisvę ir ją gina

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. S.P.Q.L. says:
    2 savaitės ago

    Kokią ir kada egzistavusią valstybę ukrainiečiams reikėjo atkurti?
    Gal tą. kuri iškasė Juodąją jūrą ir piramides pastatė?
    Toje teritorijoje buvo LDK, Žečpospolita, Rusijos imperija, Austro-Vengrijos imperija, III Reichas. Kurią iš šitų jie nori atkurti? Koks čia imbicilas garbina banderovcus, Kai Banderą patys vokiečių naciai pasodino?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kulkos okupantams | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?

2023 06 05
Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

2023 06 05
Vinco Češkevičiaus šeima | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)

2023 06 05
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

2023 06 05
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar

2023 06 04
Erika Drungytė Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

2023 06 04
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.

Atostogoms paruoškite ir elektros prietaisus

2023 06 04
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina stato ženklus, nurodančius kryptis į okupantų pozicijas

2023 06 04
Sodo darbai | pixabay.com, Miller Eszter nuotr.

Sodo darbai įsibėgėja: kaip išvengti nelaimių?

2023 06 03
Geniniai paukščiai | „Natura 2000” nuotr.

Kaip išsaugoti nykstančius genius

2023 06 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos įteikimo iškilmės | vdu.lt nuotr.
Lietuvoje

Įteikta Valdo Adamkaus gamtosauginė premija

2023 06 05
Eismo ribojimai | lakd.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Nakčiai uždaroma Sargėnų sankryžos estakada

2023 06 05
VMVT | VMVT logo
Lietuvoje

VMVT tęsia tyrimą dėl maisto klastočių

2023 06 05
Kailiniai žvėreliai | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarstys kailių fermų uždraudimą

2023 06 05
Vilniaus oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

VNO keleivius veš elektriniai autobusai

2023 06 05
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodros“ vardu siunčiamos melagingos žinutės

2023 06 05
Zigmas Vaišvila Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys

2023 06 05
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune įgyvendinama Užimtumo didinimo programa

2023 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Iš Lenkijos apie Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys
  • Leiba Chodosas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • putintroliui apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įteikta Valdo Adamkaus gamtosauginė premija
  • Nakčiai uždaroma Sargėnų sankryžos estakada
  • VMVT tęsia tyrimą dėl maisto klastočių
  •  Atsinaujinanti energija – investicija į ateitį
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?

by Jonas Vaiškūnas
2023 06 05
0
Kulkos okupantams | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Belgijos vyriausybė nepatenkinta dėl šalyje pagamintų ginklų naudojimo Rusijos teritorijoje ir artimiausiu metu dėl to nusiųs kreipimąsi į Ukrainos valdžios...

Skaityti toliau

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

by Kristina Aleknaitė
2023 06 05
1
Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.

„Pirmuosius akinius man uždėjo, kai buvau trylikos – jie buvo skirti žiūrėti į mokyklos lentą. -0,75 dioptrijų stiprumo, šlykščiai raudonais...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)

by Kristina Aleknaitė
2023 06 05
0
Vinco Češkevičiaus šeima | punskas.pl nuotr.

(Tęsinys) Seinų netekimas sukėlė didžiulį visuomenės nusivylimą. Lietuvos kariai, piktindamiesi esama padėtimi, patys prašėsi siųsti juos į lenkų frontą. Lietuvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Iš Lenkijos apie Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys
  • Leiba Chodosas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • putintroliui apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • V ir Gis apie Europa Vengrijai parodė duris
Kitas straipsnis
Vilnius, Žvėrynas, Vytauto g. 29 | A. Stabrausko nuotrauka

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (23): Vytauto g. 29 (II dalis)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai