Penktadienis, 10 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Apie lietuvių kalbą „vėl ir vėl, ir vėl ne sykį“ (II)

www.punskas.pl
2024-03-17 08:00:05
257
PERŽIŪROS
3
„Aušros“ žurnalo redaktorė Irena Gasperavičiūtė | punskas.pl nuotr.

„Aušros“ žurnalo redaktorė Irena Gasperavičiūtė | punskas.pl nuotr.

Tęsiame pokalbius apie lietuvių kalbą. Seinų „Žiburio“ mokyklos lietuvių kalbos mokytoją, „Aušros“ žurnalo redaktorę Ireną Gasperavičiūtę kalbina Agnė Karčiauskaitė-Jankauskienė.

– Kokie trys lietuvių kalbos žodžiai tau patys gražiausi?

– Labai sunkus klausimas. Negalėčiau išrinkti trijų pačių gražiausių žodžių. Apskritai, lietuvių kalba labai graži. Gal galėčiau kai kurias gramatines formas išskirti – man labai patinka dalyviai, jie pagyvina kalbą.

Be to, žavingi kai kurie mūsų, dzūkų, tarmei būdingi žodžiai ir formos, antai, sniegci, miegci. Taip pat smagu, kai tarmėse ir bendrinėje kalboje nesutampa kai kurių žodžių reikšmės, pavyzdžiui, kulnai ir keliai.

Man vaikystėje girdint giedant „pulkim ant kelių visi krikščionys…“ prieš akis iškildavo vaizdas, kaip išeina visi krikščionys ir puola ant kelio (tik niekaip nesupratau, kodėl giesmėje pavartota daugiskaita „kelių“😊).

Šiandien smagu prisiminti. Dar vaikystėje labai patiko girdėti, kaip mano močiutė dviratį rateliu vadino.

Kalbant apie gražiausius žodžius, į galvą ateina, kaip įvairiai tiek bendrinėje kalboje, tiek tarmėse, vadinami seneliai, tai ir močiutė, mamutė, mamelė, senelė, babytė, senolė, senelis – diedulis, dziedulis, diedukas, tėvukas, bočius, senolis.

Matyt, jų labai svarbus vaidmuo buvęs. Senoliams ne tik pagarba buvo reiškiama, bet, kas svarbiausia, iš jų paveldimas pasaulio suvokimas.

Tad, pavyzdžiui, skaitant Vytauto Mačernio „Vizijas“ senolė – tai tarytum mistinis asmuo, bet ir pats žodis skamba su ypatinga pagarba.

– Studijavai lietuvių kalbą, kodėl?

– Vidurinėje mokykloje supratau, kad daugiau linkusi esu humanitariniams mokslams, o labai norėjau išvažiuoti į Vilnių.

Tuomet (tai buvo 1987 metai) Lietuvoje mums galima buvo studijuoti tik lietuvių filologiją Vilniaus universitete. Taip ir išvažiavau į išsvajotą miestą.

– Dirbi mokykloje, ar vaikams, augantiems dvikalbėje aplinkoje, sunkiau mokytis lietuvių kalbą?

– Tam tikra prasme dvikalbiams vaikams lengviau, bet priklauso ir nuo tėvų požiūrio ir sąmoningumo. Jeigu namuose skaitoma lietuviškai, klausoma lietuvių kalba televizijos, radijo, tada dvikalbystė padeda.

O jeigu vaiką supa vien lenkiška aplinka, o namie vartojama tik gerokai barbarizmais iškraipyta tarmė ir tik buitiniam lygmeny, tada nieko gero.

Jei televizijos žiūrima tik lenkiškai, su aplinkiniais bendraujama tik lenkiškai, o vaikas bendrinę kalbą girdi tik mokykloje, tada jam lengva nėra.

Ypač dabar, kai vaikai nebeskaito knygų, jų žodynas labai skurdus. Ir jie dažnai nemato reikalo jo turtinti, ar stengtis išmokti taisyklingą kalbą.

– Kokie yra pagrindiniai iššūkiai?

– Iššūkių šiandienos mokykloje labai daug. Labai daug vaikų laiko ir dėmesio praryja išmanieji įrenginiai. Jų naudojimą būtinai turėtų riboti ir prižiūrėti suaugusieji.

Bet ne visados taip atsitinka. Šiuo klausimu turėtų sutapti mokytojų ir tėvų interesas. „TikTok“ programėlė labai greitai įtraukia vaiko dėmesį ir visai neskatina mąstymo.

Jei vaikas per dieną keletą valandų praleidžia spoksodamas tiktoką, jis neišmoks kritiškai mąstyti.

Jau šiandien analizuojant paprastus vaikiškus literatūrinius kūrinius galim pastebėti, kad mokiniai nesugeba įžiūrėti poteksčių, jie kūrinyje mato tik tiesioginę reikšmę.

Tai naujas reiškinys. Mokykloje dirbu 32 metus, ir anksčiau to nebuvo. Nežinau, kas labiausiai tai lemia, bet, mano galva, per mažai gyvo bendravimo su žmonėmis ir per daug praleisto laiko su išmaniaisiais įrenginiais.

Gebėjimas kritiškai mąstyti, manau, pats svarbiausias dalykas, kurį turėtų įgyti jaunas žmogus, kad galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą.

– Trys dalykai, kurie tau atrodo svarbiausi kalbant apie lietuvių kalbą ir jos išskikrtinumą apskritai.

– Svarbiausi dalykai? Man atrodo, kad svarbiausias dalykas turėtų būti kiekvieno atsakomybė už savo gimtosios kalbos likimą. Gyvendami šiame krašte labai dažnai ir akivaizdžiai susiduriame su asimiliacijos problema.

Per savo gyvenimus esam liudininkai, kaip nutausta kaimai, nekalbant apie pavienes šeimas, gimines. Ir šitai labai liūdina.

Svarbiausia, kad lietuvių kalbai pavojus gresia ne tik mūsų krašte, bet ir apskritai, per šį šimtmetį gali išnykti lietuvių kalba.

Mūsų yra tik apie trys milijonai, du milijonai latvių, yra akivaizdus pavojus, kad baltų kalbų gali nebelikti. Kažkodėl augalai ar gyvūnai, kuriems gresia išnykimo pavojus yra saugomi, kuriamos jų gelbėjimo programos.

O kalba palikta likimo valiai. Globalizacija – didžiulis iššūkis kalboms, ypač nedidelių tautų.

1992 metais UNESCO sukurta komisija paskelbė, kad lietuvių kalba yra gražiausia pasaulyje, kita vertus, ji yra išsaugojusi daugiausiai indoeuropiečių prokalbės ypatybių, jos mokoma svarbiausiuose pasaulio universitetuose.

Atrodytų, kad kalba turėtų būti kaip savaiminė kultūros vertybė. Bet ar visada taip yra?

– Dėkui!

Agnė Karčiauskaitė-Jankauskienė

(Bus daugiau)

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Apie lietuvių kalbą „vėl ir vėl, ir vėl ne sykį“ (I)
  2. V. Radžvilas. Apie kalbą naikinančius nelietuvius ir raudonuosius lietuvių šaulius
  3. Kai trąšos tampa svarbesnės už lietuvių kalbą
  4. A. Laučienė. Ar tikrai nesvarbu, kad lietuvių kalba – gražiausia pasaulyje?
  5. Vydūnas. Lietuvių kalba
  6. Vydūnas. Lietuvių kalba
  7. R. Šarknickas. Vėl reikia partizanų, kad apgintų lietuvių kalbą
  8. S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  9. R. Baranauskas. Kam naudinga sunaikinti lietuvių kalbą ir raštiją?
  10. R. Miliūnaitė. Norima sujaukti lietuvių kalbą taip, kad ji taptų atgrasi
  11. Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje
  12. Profesorius O. Poliakovas: Lietuvių kalba verta būti UNESCO Pasaulio paveldo sąraše
  13. Nuo šiol ir Lietuvoje – sukūrė sprendimą, padėsiantį atpažinti DI sukurtą tekstą lietuvių kalba
  14. Apie Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugiją (III)
  15. Visuomenininkai lietuvių kalbos naikintojus įamžins knygoje „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikai“ (video)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Mikas says:
    2 metai ago

    Bet pavojus yra ir tas, kad nebeliks ir tyrėjų gebančių suvokti lietuvių kalbos potekstinumą. Žodžiu, kad taip nenutiktų, privalėtume vaikus, ypač nuo mažumės, auginti skaitomų lietuvių pasakų aplinkoje, taip pat ir patys pagyventi nors vieną dieną per savaitę jas paskaitydami arba nors valandėlę pasiklausyti jų per radiją.

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      2 metai ago

      Parašiau ir laukiu Awaiting’e

      Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    2 metai ago

    Lietuvių kalbos potekstinumas atsiskleidžia ir per lietuvotyros kelioninį lietuvių epą “Eglė žalčių karalienė” su laiko preambule “Prieš pareinant reikėjo išeiti” (372 variantai. Ją išleido Klaipėdos universiteto leidykla , galima užsisakyti internetu adresu “Istorija pareinant į Lietuvą I Patogupirkti.lt”. Gero skaitymo.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vaikai prie kompiuterio
Lietuvoje

Ministerija parengė priemones vaikų saugumui internete stiprinti

2026 07 10
Nulaužtas medis,audra
Gamta ir žmogus

Liepą ugniagesiai jau 177 kartus vyko šalinti vėjo padarinių

2026 07 10
Šv. Jono bažnyčios bokštas
Gamta ir žmogus

Klaipėda susigrąžins prarastą simbolį – Šv. Jono bažnyčios

2026 07 10
Medžioklė
Lietuvoje

Aplinkos ministerija siūlo tikslinti Medžioklės taisykles

2026 07 10
Mokslas
Gamta ir žmogus

Kai DI atranda per kelias dienas, o mokslui prireikia metų: kur stringa mokslo revoliucija?

2026 07 10
Akad. Gintautas Dzemyda, dr. Darius Amilevičius ir dr. Linas Petkevičius
Kalba

Lietuvių kalbos ištekliai naujiems lietuviškiems dirbtinio proto gaminiams kurti

2026 07 10
Klaipėdos universiteto (KU) Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademijos mokiniai
Kalba

Vasarą paskyrė lietuvių kalbai: į KU kursus atvedė ir poezija, ir darbas

2026 07 10
Visa Lietuvos istorija – vienoje kapsulėje
Istorija

Visa Lietuvos istorija – vienoje kapsulėje: kodėl tai įmanoma su DNR technologija?

2026 07 10
Pirmą kartą audinyje skambanti „Tautiška giesmė“
Kultūra

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – pirmą kartą audinyje skambanti „Tautiška giesmė“

2026 07 10
Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Marijampolės meras pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir kitų nusikaltimų

2026 07 09
NATO viršūnių susitikimas
Lietuvoje

Lietuva jungiasi prie NATO kuriamos įsigijimų koalicijos

2026 07 09
Elektra
Lietuvoje

Elektros tinkų atnaujinimui jau skirta beveik 150 mln. eurų. 

2026 07 09

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie M. Misiūnienė. Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams aiškus priminimas: pilietybė suteikia teisių ir įpareigoja
  • Mikabalis apie NATO Ankaroje patvirtino vienybę: Rusija įvardyta ilgalaike grėsme, Baltijos oro policiją keis oro gynybos misija
  • +++ apie NATO Ankaroje patvirtino vienybę: Rusija įvardyta ilgalaike grėsme, Baltijos oro policiją keis oro gynybos misija
  • Iš Lenkijos apie M. Misiūnienė. Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams aiškus priminimas: pilietybė suteikia teisių ir įpareigoja

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ministerija parengė priemones vaikų saugumui internete stiprinti
  • Liepą ugniagesiai jau 177 kartus vyko šalinti vėjo padarinių
  • Klaipėda susigrąžins prarastą simbolį – Šv. Jono bažnyčios
  • Aplinkos ministerija siūlo tikslinti Medžioklės taisykles

Kiti Straipsniai

Vidaus reikalų ministerija

M. Misiūnienė. Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams aiškus priminimas: pilietybė suteikia teisių ir įpareigoja

2026 07 10
Akad. Gintautas Dzemyda, dr. Darius Amilevičius ir dr. Linas Petkevičius

Lietuvių kalbos ištekliai naujiems lietuviškiems dirbtinio proto gaminiams kurti

2026 07 10
Klaipėdos universiteto (KU) Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademijos mokiniai

Vasarą paskyrė lietuvių kalbai: į KU kursus atvedė ir poezija, ir darbas

2026 07 10
„Kančo studijos“ architektai malūne gaivins popierinę

„Kančo studijos“ architektai malūne gaivins popierinę

2026 07 09
Lietuvos mokiniai Europos šalių geografijos olimpiadoje

Lietuvos mokiniai Europos šalių geografijos olimpiadoje pelnė septynis medalius

2026 07 09
NATO valstybių vadovai viršūnių susitikime Ankaroje 2026 m.

NATO Ankaroje patvirtino vienybę: Rusija įvardyta ilgalaike grėsme, Baltijos oro policiją keis oro gynybos misija

2026 07 08
Iškeliavo Poetas Aidas Marčėnas (1960 09 30–2026 07 08) PAPILDYTA

Iškeliavo Poetas Aidas Marčėnas (1960 09 30–2026 07 08) PAPILDYTA

2026 07 08
Vilniaus arkikatedra

Vyriausybė pritarė išsamiausiems iki šiol moksliniams tyrimams Arkikatedroje

2026 07 08
„Lauksnos“

Į Klaipėdą sugrįžta „Lauksnos“ – penkios dienos pasaulio papročių!

2026 07 08
Gintaras Beresnevičius

V. Braziūnas. Liepos 7-ąją Gintarui Beresnevičiui būtų buvę tik 65

2026 07 08

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie M. Misiūnienė. Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams aiškus priminimas: pilietybė suteikia teisių ir įpareigoja
  • Mikabalis apie NATO Ankaroje patvirtino vienybę: Rusija įvardyta ilgalaike grėsme, Baltijos oro policiją keis oro gynybos misija
  • +++ apie NATO Ankaroje patvirtino vienybę: Rusija įvardyta ilgalaike grėsme, Baltijos oro policiją keis oro gynybos misija
  • Iš Lenkijos apie M. Misiūnienė. Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams aiškus priminimas: pilietybė suteikia teisių ir įpareigoja
  • Kažin apie Lietuvių kalbos ištekliai naujiems lietuviškiems dirbtinio proto gaminiams kurti
Kitas straipsnis
Tinkamiausias laikas pasirūpinti investicijomis namo statyboms

Grįžta nedidelių butų populiarumas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai