Strateginės aplinkybės

JAV prezidentas Džo Baidenas vakar Kongrese per 68 minutes trukusią kalbą kritikavo buvusį prezidentą ir varžovą rinkimuose Donaldą Trampą sakydamas, kad pastarasis yra grėsmė JAV demokratijai dėl pataikavimo Rusijai.

Baidenas savo kalbą pradėjo nuo D. Trampo komentarų, kuriais jis kvietė Rusiją, V. Putiną, įsiveržti į kitas NATO šalis, jei jos neskirs daugiau lėšų gynybai.

„Dabar mano pirmtakas, buvęs prezidentas respublikonas, sako Putinui, cituoju: „Daryk, ką nori“, – sakė Baidenas, – Manau, kad tai skandalinga, pavojinga ir nepriimtina“.

JAV prezidentas dar kartą pasiuntė aiškią žinutę fiureriui Putinui, prašydamas, kad Kongresas skirtų papildomą finansavimą Ukrainai. „Mes nesitrauksime“, – sakė jis.

„Nuo Linkolno ir pilietinio karo laikų demokratijai nebuvo suduotas toks smūgis kaip dabar. Putino Rusija įsiveržė į Ukrainą. Jis nesustos Ukrainoje. Bet Ukraina gali sustabdyti Putiną. Ukraina gali sustabdyti Putiną, jei mes suteiksime jai reikalingų ginklų“, – pabrėžė JAV galva.

Puikūs žodžiai. Atrodytų, lyg pats Baidenas būtų perskaitęs keletą mūsų apžvalgų. Tačiau jau eina treti karo metai ir gražių, iškilmingų kalbų laikas baigėsi.

Ir JAV prezidentui, ir visiems demokratinių šalių lyderiams bei sprendimų priėmėjams, kurie, deja, toliau tabaluoja liežuviais, savo šnekų pompastika ir trukme bandantiems pralenkti teroristinių šalių ir valstybių-kalėjimų diktatorius-prižiūrėtojus, pats laikas suvokti, kad padėtis yra labai rimta.

Rusijai ir Baltarusijai pradėjus pilno masto invaziją prieš daugiau kaip dvejus metus, atrodė, kad Ukraina neatsilaikys. Ukrainiečių pasiaukojimo ir veiksmų – ne kalbų – dėka, orda buvo sustabdyta.

Tačiau Vakarai savo nepateisinamai lėtu veikimu suteikė Kremliui laiko.

Per daugiau kaip du metus driskiai išmoko kariauti, atstatė karinį potencialą ir nežiūrint Vakarų šalių politikierių kalbų bei sankcijų, kurios pasirodė besą, galbūt, kartais ir sunkiai, apeinamos, perorientavo valstybę į karo mašiną pagal 2013 metų girtuoklio Gerasimovo doktriną: karas, o ne taika, yra normalus Rusijos ir pasaulio (koks oksimoronas! rusų k. „mir“ reiškia ir pasaulis, ir taika) būvis.

Gražių kalbų, tingių akademinių diskusijų ir teorinių ginčų metas baigėsi. Kai kas mūsų aštrėjančią retoriką laiko nuovargio, radikalėjimo ar jausmų trydos išraiška. Ne, mielieji.

Mes ir anksčiau neturėjome laiko gražbylystėms, o dabar matome, kad apsnūdusius politikierius ir lobistus ekspertus bei peniukšlius, mintančius iš gynybos lėšų lovio, reikia ne tik lieti šaltu vandeniu, bet lazda jiems vanoti šonus. Deja, kitaip jie negali suprasti.

Nei jie, nei kai kurie, deja ir labai garsūs žiniasklaidos portalai, kurie platina driskių dezinformaciją ir propagandą, kurios tikslas, kaip ir kitų hibridinių priemonių, sėti paniką Vakarų visuomenėse ir maksimaliai sumažinti paramą Ukrainai.

Vakar daugelis jų paplatino karo nusikaltėlių valdomos valstybės psichoperantų parengtą mėšlą apie tai, kad neva kažkoks aukšto rango ordos generolas įspėjo Vakarus dėl to, kad „konfliktas“ Ukrainoje gali peraugti į plataus masto karą Europoje, neva „smarkiai“ didėjant tikimybei, jog Maskvos pajėgos įsitrauks į naują konfliktą.

Pasakysime tik viena – vietoje žiopčiojimo ir panikavimo dėl „konflikto eskalacijos“, Vakarų šalys turėtų atsakyti siųsdamos visą ginkluotę, kurią turi į Ukrainą, taip pat savo karinį kontingentą, įskaitant karius priešakinėse fronto linijose ir driskių geldų skandinimą Juodojoje jūroje.

Tokie veiksmai būtų garantas, kad „konfliktas“ neperaugs į karą Europoje artimiausiu metu.

Norint užtikrinti, kad „konfliktas“ neperaugtų į karą Europoje niekada, reikia duoti ginklų rusų partizanams ir laisvės ištroškusioms driskyno autonomijoms – baškirų ir kitų tautinių mažumų valdomiems regionams.

Kremliaus režimą galimą pakeisti tik durtuvais, o ne seilėjimusi, drėkstančiais delniukais ir virpančiais keliais.

Reikšmingi postūmiai

Lietuvos krašto apsaugos ministerija pranešė, kad perdavė Ukrainai nenurodytą kiekį 155mm artilerijos šaudmenų. Pagaliau. Pagaliau judesys į priekį. Sveikiname. Kitas žingsnis, kurį reiktų padaryti šiandien – perduoti visas turimas HIMARS sistemas.

Tiems, kam lėtai sukasi mąstymo padargai, nepavargsime kartoti – toliašaudė artilerija ir kita sunkioji ginkluotė reikalinga ten, mūšio lauke Ukrainoje. Rusija nepajėgi atidaryti antrojo fronto Vakaruose ir kariauti konvencinio karo, o prieš diversijas, informacines ir kiberatakas, panikos kėlimą bei migrantų antplūdį, tankų ir aviacijos nepanaudosi.

Tuo tarpu, geriausias atgrasymas karo nusikaltėliams nuo bet kokių veiksmų čia, Lietuvoje, yra driskių ordos sutriuškinimas Ukrainoje.

Vakar Rusijos okupacinė kariuomenė vėl puolė Charkovo sritį. Kupjanskas pateko į priešo ugnį. „Žuvo du civiliai gyventojai – vyras ir moteris, duomenys nustatinėjami. Pažeisti gyvenamieji namai, dega automobilis“, – pranešė karinės administracijos vadovas O. Sinegubovas.

Dėl ordos spaudimo, paskelbta privaloma evakuacija iš 57 Kupjansko srities gyvenviečių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė atsargos generolą Valerijų Zalužną ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje. Manome, kad nors daug kam sprendimas buvo netikėtas, jis yra racionalus ir turi tvirtą pagrindą.

Didžioji Britanija yra aktyvus, mažai kalbantis, bet daug darantis Ukrainos partneris, kuris gali tapti tikru sąjungininku. Net tik ant popieriaus.

Mūsų vertinimu, JK dar turi ir gali suteikti Ukrainai tam tikros, dideliu atstumu taikinius pasiekiančios ginkluotės, pvz. Storm Shadow, o kariniai sandėliai ir sprendimų priėmėjų galvos nėra tokie tušti, kaip likusiose Europos šalyse.

Trumpai

Kinijos valstybinė žiniasklaida įspėjo, kad Jungtinės Valstijos turi geriau bendradarbiauti su Kinija, kad išvengtų „pražūtingo“ konflikto.

Kinijos komunistų partijos (KKP) leidžiamas dienraštis „China Daily“ yra didžiausias anglų kalba leidžiamas leidinys Rytų Azijos šalyje. Ketvirtadienį paskelbtame redakciniame straipsnyje leidinys teigė, kad „visame pasaulyje didėja susirūpinimas“ dėl galimo Kinijos ir JAV konflikto, ir pridūrė, kad užsienio reikalų ministro Van I pastabose ketvirtadienį Pekine vykusioje spaudos konferencijoje „analizuojama ieškant užuominų, ar tokio pražūtingo scenarijaus galima išvengti“.

Izraelis tęs puolimą prieš „Hamas“, taip pat ir į pietinį Gazos ruožo miestą Rafą, nepaisant didėjančio tarptautinio spaudimo jį nutraukti, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu.

„Yra tarptautinis spaudimas ir jis didėja, bet ypač kai tarptautinis spaudimas didėja, turime suvienyti jėgas, turime vienytis prieš bandymus sustabdyti karą“, – sakė jis.

Ketvirtadienį Švedija oficialiai įstojo į NATO kaip 32-oji transatlantinio karinio aljanso narė, nutraukdama dešimtmečius trukusį neutralumą po Antrojo pasaulinio karo ir šimtmečius trukusį platesnį neprisijungimą prie didžiųjų valstybių.

JAV prezidentas pasveikino Švediją su priėmimu ir sakė, kad tai ženklas, jog Putino intervencija Ukrainoje aljansą suvienijo, o ne suskaldė.

Trečiadienį Jemeno husių sukilėliams Adeno įlankoje raketomis atakavus komercinį laivą, žuvo trys jo įgulos nariai, o išgyvenusieji buvo priversti palikti laivą, pranešė JAV kariuomenė. Tai buvo pirmas mirtinas smūgis per Irano remiamos grupuotės išpuolių kampaniją dėl Izraelio karo su „Hamas“ Gazos ruože.

Su Barbadoso vėliava plaukiojančio, Liberijai priklausančio laivo „True Confidence“ užpuolimas dar labiau paaštrino konfliktą svarbiame jūrų kelyje, jungiančiame Aziją ir Artimuosius Rytus su Europa, kuris sutrikdė pasaulinę laivybą.

Lietuvoje

Vakar mūsų žvalgybos paskelbė kasmetinę grėsmių analizę, kurioje mes nieko naujo nepamatėme.

Eilinis rinkinys frazių, kurios per metus buvo surinktos iš viešų šaltinių, o kai kurios jų skamba kaip antraštės, paimtos iš kokio nors populiaraus klikbaitinio portalo.

Girdime nusivylusius kai kurių mūsų skaitytojų ir sekėjų balsus, kurie klausia, kaip gi šitaip, kodėl, ar galima tikėti, ar čia ne pasakos vaikams?

Mielieji, negi jūs rimtai manote, kad žvalgyba visuomenei gali pateikti įslaptintą informaciją, tuo labiau tokią, kuri, galimai, dar labiau keltų nerimą ir taip atitiktų Kremliaus interesus?

Mums apskritai kiek keista, kad kažkada kažkuriuose sluoksniuose buvo nuspręsta kasmet užkrauti žvalgyboms naštą ir jų vadai buvo priversti vaidinti pono Arestovyčiaus personažus. Grupinę psichoterapiją, mūsų giliu įsitikinimu, turėtų vesti tik kvalifikuoti specialistai ir jokiu būdu ne viešai.

Iš kitos pusės, kai kurie teiginiai, kuriuos visuomenei pateikė VSD ir AOTD aiškiai rodo, kad mūsų žvalgybų finansavimas yra neleistinai nepakankamas.