Praėjusioje laidoje mes kalbėjome apie senovės lietuvių religiją, apie monoteizmo problemą ir kaip tai dera su kitų šaltinių teiginiais, kad lietuviai turėjo daug dievų. Kaip ir priėjom prie išvados, kad tai nėra vienas kitam priešraujantys dalykai – tiesiog reikia ieškoti paaiškinimo, kuris apimtų ir vienus, ir kitus teiginius.
Taigi, dabar su mitologijos tyrinėtoju Dainiumi Razausku pratęsime pokalbį ir pakalbėsime labiau apie politeistinę tos religijos pusę. Kiek mes turėjome dievų, kokių dievų, kokie svarbiausi? Kitaip sakant, kas yra mūsų panteonas? Juo labiau, kad Dainius Razauskas yra parašęs apie lietuvių panteoną knygą.
Ši knyga yra prieinama internetu: [čia].
Manau, komentarų patikra yra taisytina
Pasakojimas būtų gavęsis labiau betarpiškas, jeigu Razauskas būtų ne sausainiais užkandžiavęs, užsigerdamas, o atsinešęs gabaliukais pasipjaustytų sūdytų lašinių, svogūno ir taip lietuviškai užkandžiaujant – apie lietuviškus dievus kalbėta. Suprantama, jų paragauti galėjo būti pasiūlyta ir pokalbio moderatoriui…
Labai tamstai pritariu. Tik jei kalbame apie baltų religiją, svogūnas (skolinys iš turkų ar totorių sogan) čia netinka. Gal lašinius reikėtų užkąsti gelsve 🙂
Kas skolinys – žodis, ar pats cibulis?
Čia veikiau galėtų būti taip, kad senieji tiurkai ar totoriai iš lietuvių pasiskolino žodį saga, o šie dėl galimo svogūno pavidalo panašumo į sagą jį galėjo metaforiškai pavadinti žodžiu sogan (sagonas). Kokių tik kelionių tie žodžiai klajodami nuo vienų prie kitų nėra atlikę…
Lietuviai dar turi žodį smokas – ‘skonis’, tai svogūno pavadinimas kaip duodančio skonį (smoką) pavadinimas galėjo rastis iš žodžio smokūnas, vėliau dėl tiurkiško ‘sogan ‘ įtakos pakitusiam į svogūnas. Dėl ‘smokas’ belieka dar pridurti, kad olandų ‘smakelijk- skanaus’, taigi kodėl tai ne iš prūsų atkeliavęs žodis.
Cibulis gali būti iš kibti – kibulis (kimba – graužia akis), taigi gal be reikalo ‘cibulis’ Jablonskio tapo išguitas, kaip nelietuviškas, pasiliekant ‘svogūną’?
smak, smacznego (lenk.) – skonis, skanaus
Beje, mongoliškai svogūnas- songino, matyt tai skolinys iš lietuvių kalbos 🙂 ( beje, Songinas, Sunginas yra lietuviška pavardė,kilusi iš senovės lietuvių vardo ( kaip ir Minginas, Vaidginas). Deja, cibulis per lenkų kalbą ( cebula) pakliuvo į lietuvių. Į lenkų kalbą šis žodis pakliuvo iš vid. vokiečių aukštaičių kalbos ( zibolle, zwibole) į šią- iš vėlyvosios lotynų kalbos ( cepulla).
Smokas taip pat per lenkų kalbą pateko iš vokiečių kalbos ( Schmack, vid. vokiečių žemaičių k.- smak,senovės germanų prokalbės smakkuz . Anglų kalboje taip pat yra žodis smack, žodžio flavour ( skonis) sinonimas.
na, tas, kur Zwiebel (vok.).
Sako, jog gardus daiktas ta cibulynė:
Internetą sprogdinanti žemaitės Simonos cibulynė gali būti ir jūsų stalo puošmena: žavingai tarmiškai pateiktas receptas
– delfi.lt/projektai/sutaupyk/is-lupu-i-lupas/interneta-sprogdinanti-zemaites-simonos-cibulyne-gali-buti-ir-jusu-stalo-puosmena-zavingai-tarmiskai-pateiktas-receptas-95439939