Kai šviesioji paros dalis tetrunka vos kelias valandas, mūsų biologinis laikrodis reaguoja atitinkamai – mieguistumas ima viršų prieš darbingą susikaupimą. Gruodį užgriūvanti reikalų lavina iš mūsų reikalauja nuolatinio ir sklandaus lėkimo, o kūnas sako „ne“. Surasti energijos trūkumo problemos sprendimą, kuris būtų ir efektyvus, ir priimtinas – sudėtinga.
Užakęs natūralios energijos šaltinis
Sveikatos ekspertai vieningai sutaria: tam, kad žmogus būtų energingas, jam būtinas sveikas, reguliarus miegas ir subalansuota mityba, užtikrinanti visus kūno maistinių medžiagų, vitaminų bei mikroelementų poreikius.
Tačiau tokiems ekspertų patrimams koją kiša milžiniško tempo reikalaujantis gyvenimo būdas, sutrikdantis darbo ir laisvalaikio balansą. Dažnas žmogus pats to nepastebėdamas įsisuka į užburtą nuovargio ratą. Prabunda jau pavargęs. Gerai dirbti negali, todėl tenka dirbti ilgai ir valgyti skubant. Savo laiko duoklės pareikalauja ir telefono maigymas – vidutiniškai po 3 valandas ir 47 minutes kiekvieną parą. O tuomet – vėl tas pats: miegoti einama per vėlai, laiko miegui pritrūksta, todėl kita diena prasideda nuo nuovargio.
Išsigelbėjimo iš tokios padėties dažnai ieškoma kavos puodelyje, bet ir jo pagalba klastinga.
Energijos paskola
Nors per daugelį metų mūsų galvose susidaręs įspūdis, kad kava ir energijos pliūpsnis yra tarsi tapatūs dalykai, mokslininkai sako, kad yra bemaž priešingai. Trumpalaikį energijos pliūpsnį iš tiesų gauname, tačiau ilgalaikiai poveikiai – ne tokie, kokių tikimės. Teisingiau būtų kavą vadinti priemone gauti energijos paskolą – gauname jos šiandien, o rytoj reikės grąžinti su palūkanomis.
„Kofeino turinčių gaminių vartojimas gali sutrikdyti natūralų miego ir pabudimo ciklą. Jis gali pakeisti miego pradžios fazę ir sukelti miego pradžios nemigą. Įrodyta, kad kofeinas sutrumpina miego REM (greitų akių judesių) fazės trukmę ir gali paveikti bendrą miego kokybę. Dėl dieną suvartoto kofeino žmonės dažniau prabunda naktį. Rezultatas – mieguistumas kitos dienos metu“, – kavos ir kitų kofeino turinčių gaminių poveikio trūkumus vardina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmakognozijos katedros profesorė Lina Raudonė.
Mokslininkė nurodo, kad kofeinas yra priskiriamas stimuliantų grupei. Šie junginiai sukelia euforijos jausmą, padidina budrumą ir sugebėjimą susikoncentruoti protinėms užduotims. Tačiau laikiną darbingumo ir energijos pojūčio padidėjimą seka ryškus energijos ir darbingumo sumažėjimas.
Maža to, kofeinas, kurį pagrįstai galima vadinti plačiausiai pasaulyje vadinamu narkotiku, keičia mūsų smegenų struktūrą. Mieguistumą mums sukelia adenozino – natūralaus mūsų kūne esančio junginio – prisijungimas prie smegenyse esančių adenozino receptorių. Kofeinas taip pat jungiasi prie šių receptorių ir juos blokuoja, tad jaučiamės žvalūs. Tačiau organizmas į šį blokavimą reaguoja prigamindamas daugiau adenozino receptorių ir įsukdamas užburtą ratą.
Kad gautume tokį patį energijos pliūpsnį, kofeino kaskart reikia vis daugiau. Kūno reakcija į daugiau kofeino – dar daugiau adenozino receptorių. Taip vystosi tolerancija.
„Asmeninis atsakas į kofeiną gali skirtis. Kai kurie žmonės jam yra jautresni nei kiti, o tokie veiksniai kaip genetika, medžiagų apykaita ir bendra sveikata gali turėti įtakos kofeino poveikiui miegui“, – sako prof. L. Raudonė.
Sveikatos ekspertai nurodo, kad greta miego sutrikimų skatinimo kofeinas prisideda prie nerimo simptomų stiprinimo, kraujospūdžio didinimo, galvos skausmų provokavimo, pablogina mitybinių medžiagų įsisavinimą ir keičia dantų spalvą.
Vietoj stimuliantų – tonikai ir adaptogenai
Neigiamos stimuliantų savybės skatina gręžtis į švelniau veikiančias energijos suteikiančias alternatyvas. Tradicinėje medicinoje – kinų, indų – jau prieš tūkstančius metų buvo žinomi augalai ir grybai, kurie veikia kaip tonizuojančios ir adaptogeninės medžiagos. Jų efektyvumu laboratorijose įsitikino ir šiuolaikiniai mokslininkai.
„Tonizuojančios medžiagos – tai junginiai, kurie sušvelnina viso organizmo silpnumo, arba buvimo be tonuso, būklę. Adaptogenai gerina fizinę ir protinę būklę, didina ląstelių ir bendrą organizmo atsparumą žalingiems išorės veiksniams, normalizuoja centrinės nervų sistemos ir širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą. Taip pat jie sukelia darbingumo padidėjimą, tačiau be vėliau užklumpančio darbingumo sumažėjimo“, – skirtingai veikiančių medžiagų klases apibūdina profesorė.
Rausvoji rodiolė, kininis citrinvytis, eleuterokokas, ašvaganda (migdomoji vitanija), rapontikas, baltoji brienė, ženšenis – adaptogeninių savybių turintys augalai, be kurių senovės kinų ir indų medicina negalėjo apsieiti. Tai pačiai tonikų ir adaptogenų klasei priskiriami ir tradicinėje rytų medicinoje įsitvirtinę grybai – kordicepsas, liūto karčiai, čaga.
„Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad adaptogenai efektyvūs žmonėms, patiriantiems didelį fizinį ir psichinį aktyvumą, pavyzdžiui, atletams. Be to, adaptogenai moduliuoja imuninės, endokrininės, nervų sistemos atsaką į streso veiksnius, padeda palaikyti homeostazę“, – sako profesorė.