Pirmadienis, 21 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

A. Pupkis. Su kalbos faktais taip nesielgiama (I)

Apie SARMATĄ

Aldonas Pupkis, www.facebook.com, www.alkas.lt
2023-12-10 20:51:12
11
Aldonas Pupkis | vle.lt, B. Simanavičienės nuotr.

Aldonas Pupkis | vle.lt, B. Simanavičienės nuotr.

Prieš kurį laiką (gruodžio pradžioje) „Youtube“ kanale „Redakcija“ transliuota tinklalaidė „Šiandien Redakcijoje. Svečiuose Loreta Vaicekauskienė“. Joje vėl užsipuolama oficialioji valstybinės kalbos politika, užsimojama prieš kalbos norminamąjį darbą ir patį kalbos ugdymą.

Laida anonsuojama sociolingvistės Vaicekauskienės kalbos ištrauka: kodėl turėjo dingti iš mūsų kalbos visas pluoštas senųjų skolinių, kokia nors ‘sarmata’ – ne tas pats kas gėda, kam tą ‘barsuką’ reikėjo pakeisti?

Taigi laida būsianti apie kalbininkų normintojų žmonėms maunamą apynasrį, neleidžiantį jiems išreikšti svarbią savo asmenybės dalį.

Kadangi Konstitucija leidžia įvairovę [iš tiesų, joje apie įvairovę nėra nė žodžio], tai esą reikia naikinti Kalbos įstatymą, kuris suteikia teisę mus reguliuoti, draudžia žmonėms patiems tvarkytis, kalbą daro bespalvę.

Jau gal keliolika metų tos sociolingvistės vadovaujama grupė neoliberalių pažiūrų autorių nuolat reikalauja kalbos laisvės, kurią žmonės įgytų panaikinus dabartinę valstybinės kalbos politiką ir jos vykdytojų institucijas.

Tokios pažiūros gali įtikti tik tiems žmonėms, kurie į lietuvių kalbą žiūri atsainiai ir nelabai susigaudo, nei kam skirta valstybinės kalbos politika, nei kur visa tai veda, o gal net svajoja apie kelias valstybines kalbas Lietuvoje ir visišką kalbos anarchiją.

Valstybinę lietuvių kalbą ir ją įtvirtinančius įstatymus, kartu ir viešosios kalbos kultūrinį lygį ginantieji nuosekliai remiasi tradicine kalbos atmainų samprata, pagal kurią bendrinė kalba išskiriama kaip socialinį prestižą turinti norminama kalbos atmaina. Europos kalbos vargu ar būtų įsivaizduojamos be savo bendrinių atmainų.

Tai priešiškų ir nesutaikinamų ideologijų kova, ir nematyti, kad jos bent artimiausioje ateityje galėtų suartėti.

Taigi pagrindinę skirtį čia sudaro nevienodi diskusijų objektai: vieni kalba apie bendrinę kalbą, kiti apskritai apie kalbą. Tradiciškai pripažįstama, kad bendrinė kalba neturi būti paliekama savaiminei raidai ir turi būti prižiūrima.

Liberalioji grupė stengiasi įdiegti mintį, esą kalba pati pajėgi reguliuotis, o kalbininkai norintys norminti visą kalbą, visas jos atmainas. Nors privačioji žmonių kalba nėra kalbos politikos objektas, ir jokie reguliavimai jai netaikomi, toji grupė apsimeta šito nežinanti ir stoja ginti visų „nuskriaustųjų“.

Šitaip plaunant ribas, maišant objektus, dažnai operuojama išgalvotais, neretai logiškai nepagrįstais argumentais, todėl daug kur atsiranda visokių iškraipymų ir klaidingų aiškinimų.

Tų tiesų skelbėjams svarbu išsilaikyti visuomenės dėmesio centre ir ne remtis nuosekliais loginiais argumentais, o paveikti klausytojus tariamai moksline argumentacija, priversti juos niekinti kalbininkus ir visą valstybės šioje srityje dirbamą darbą.

Kiekvienam, bent kiek susipažinusiam su kalbininkų darbu, turėtų kelti nusistebėjimą žodžio ‘sarmata’ vadinimas skoliniu ir dar senuoju (kurį kalbininkai esą mėgino numarinti, o ir kitus skolinius išcenzūravo).

Prelegentė bus paklydusi tarp dviejų pušų, nes dar Kazimieras Būga 1920 m. įrodė to žodžio savumą, ir vėliau šis niekada nebuvo laikomas klaida, nebuvo taisomas. Atsakingas kalbėtojas tokiu atveju būtų žvilgtelėjęs bent į „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, kur tas žodis pateiktas kaip norminis, arba į didįjį žodyną, kur matyti, kaip plačiai jis įsišaknijęs tarmėse ir nėra kokia siaura tarmybė.

O jeigu dar būtų pasidairęs Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne, būtų radęs tiek ir tiek rašytojų kūrinių, iš kurių niekur ta ‘sarmata’ nedingusi.

Norėčiau žinoti, kokiuose šaltiniuose klaida laikytas ir taisytas ‘cepelinas’, tas tarp neva dingusių (išcenzūruotų) skolinių minimas žodis? Ar tik ne iš to paties šaltinio, kaip tas ‘cepelinas’ ir ‘barsukas’, sklido ir išsigalvojimas apie žodžio ‘anūkas’ uždraudimą? (Dėl ‘anūko’ su ‘barsuku’ žr. nesenus kalbininkės Ritos Miliūnaitės feisbuko įrašus.)

Bet disonuodama su „Redakcijos“ prisistatymu, kad stiprioji jos sritis – „kokybiška žurnalistika ir kokybiškas turinys, darantis realų pokytį visuomenėje“, tinklalaidės pabaigoje jos dalyvė Rita Miliūtė dėl tų visų „išcenzūruotų“ žodžių su pašaipa sušunka: „Laisvę barsukams!“. Ir tokius niekus nekalbininkai priima už gryną pinigą – negi puls iš paskos tikrinti žodynus.

Bus tęsinys

Autorius yra kalbininkas, VU docentas, humanitarinių mokslų daktaras, lietuvių kalbos kultūros ugdytojas ir puoselėtojas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Pupkis. Atsakymas A. Smetonai
  2. A. Pupkis. Iš pupkininkų gyvenimo istorijų
  3. K. Župerka. Ko verti Kalbos komisijos priešininkų išvedžiojimai?
  4. K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
  5. L. Kalėdienė. Kodėl Laisvės partijai taip parūpo Vilniaus rajono lenkai?
  6. E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą
  7. V. Sinica. Kalbos politika: Konstitucinio Teismo bankrotas, norai svarbiau už kalbą
  8. R. Miliūnaitė. Norima sujaukti lietuvių kalbą taip, kad ji taptų atgrasi
  9. Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui skirtoje konferencijoje aptarti lietuvių kalbos politikos klausimai (video)
  10. L.N. Rasimas. Valstybinė ir kitos kalbos
  11. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  12. S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės
  13. M. Tamošiūnas. Laisvė kalbos darkytojams, vargas skaitytojams
  14. A. Antanaitis: Valstybinės kalbos laukia sunkus metas
  15. L. Kalėdienė. Valdžia nė neketina mokyti valstybinės kalbos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Pajūrietis says:
    2 metai ago

    Mano nuomone, tai išskirtinai politinis klausimas. Bendrai kalbant, koks, pirmiausia, politikos, peršančios kalbos savireguliavimą, skatinančios valstybinės kalbos niekinimą ir pan., tikrasis tikslas?

    Atsakyti
    • >Pajūriečiui says:
      2 metai ago

      Ne tik peršančios, bet ir vaizduojančios savireguliaciją.
      Imitacija nebūtų įmanoma, jei taip aktyviai ir įkyriai to nepirštų neaišku kieno valdomas VISUOMENINIS LRT, jei neklaidintų, pvz., vdu kirčiuoklis ( – kalbu.vdu.lt/mokymosi-priemones/kirciuoklis/ ). – Ekrane lankytojas visų pirma pamato ne abu pasirinkimui teikiamus, bet tik brutaliai peršamą slavišką (arba sovietmečio gariūnų „elito”) svetimžodžio kirčiavimą. Tad tik nedaugelis sužino, jog ekrano apačioje tūno mažas langelis, kuriame kaip lygiaverčiai rodomi ABU kirčiavimo būdai. Tačiau, jei nuo lankytojo tai slepiama, vadinasi, iš tiesų jokio pasirinkimo jam NĖRA!
      ………………………….
      * Tą „elitą” sudarė buvę prekiautojai namine arba iš fabrikų vogtomis prekėmis, aptikę Gariūnuose didesnius „navarus” – prekybą iš Varšuvos turgaus atsivežtais džinsais, kt. apdarais bei radijukais, ir pasipūtėliškai platinę tam turguje girdėtus svetimžodžius – nes tie labiau kulturalni . Tą spaudimą mūsų kalbininkai atlaikė, o dabar puolimas vėl kartojamas?

      Atsakyti
  2. Žemyna says:
    2 metai ago

    Langas į valdžią.
    Gražulio „Aukso fondas“, uždraustas barsukas ir pageidavimų koncertas Seime
    – lrt.lt/mediateka/irasas/2000309203/langas-i-valdzia-grazulio-aukso-fondas-uzdraustas-barsukas-ir-pageidavimu-koncertas-seime

    Nuo 08:13 žr. trumputį intarpą apie „neteisingai” tvarkomą lietuvių kalbą*, apie neteisingas kabutes ir „uždraustą barsuką” praneša ta, kuri anksčiau garsiai, ilgai ir įkyriai visur aiškindavo, jog Vakaruose (o gal net niekur pasaulyje) „kalbos prievaizdų” nėra, kas kaip nori, tas taip šneka! Tik mus vienus kalbajo… žmones „kankina”! Deja, išaiškėjo, jog tai netiesa, ir tai buvo nesunkiai patikrinama… Deja, demaskavimas neilgam ponią nutildė.
    Ieškojau šiandien išgirstos „tiesos” patvirtinimo, bet ir DLKŽ barsukas vis dar „gyvas”, ir VLKK svetainės Konsultacijų skyriuje apie jo uždraudimą nieko neradau, tik laiką veltui sugaišau…
    Dar poniai L. trukdo lietuviškos kabutės, nes… danai neturi tautiškų kabučių (rimtas pagrindimas 🙂 ). – Bent jau man kažkaip neteko girdėti, kad danai klausinėtų kitų tautų, ar jos turi raides Æ bei Ø, ar kad su kitomis tautomis derintų savo rašybos taisykles ir rašmenis… Jiems reikėjo – jie jas įvedė neklausinėdami, ar kaimynai tokias naudoja, nes tai suteikia jų raštui savitumo, jo nesupainiosi su kita kalba. Neatsisakė Æ bei Ø nė tada, kai kompiuteriai dar vien tik angliškai rašyti įstengė… Ir kalbos taisyklių su kaimynais nederino, leidimo neklausė… O ir kitos tautos kitų nesiklausė, pačios sau susikūrė tokius rašmenis, kokius laikė jų kalbai tikslingais, o kažko pasigedę, rinkosi iš jau pasaulyje esamų.
    Kažkaip ponia vis nepataiko, vis nesamas „tiesas” Lietuvai įpiršti siekia. Kokiai pasaulio tautai ir kada uždrausta savitai, taip, kaip tik jai būdinga, rašyti? Tai gal Lietuvai taikoma išimtis? Gal Lietuvoje vis dar CARO laikai? Ar gal koks Europos teismas uždraudė? Tada būtų įdomu sužinoti, katrai užsienio šaliai trukdo, kad lietuviai savaip rašo, o ne kaip ta šalis? Beje, giliai ir plačiai išprusę bet kurios veiklos istorijos tyrėjai itin vertina visus rašto savitumus, leidžiančius nesuklysti, su niekuo nesupainioti, kieno ar kur tai rašyta. Nes pagal juos (kaip ir pagal kitus „įkalčius”) archyvuose lengviau atpažįsta jų ieškomus bei tiriamus dalykus. Juk mes rašome ne tik šiandienai – mūsų raštai, kaip ir bet kurios kitos tautos, tarnaus ateities kartoms, todėl rašyba negali būti kaitaliojama pagal kiekvieno(s) užsienyje pasimokiusio(s) skonį.
    Dėl lietuviškų kabučių poniai keliamų sunkumų: sunkumus kelia ne jos, o verslo į Lietuvą atsigabenami (o Nemaisto prekių kontrolės praleidžiami) kompiuteriai su rašymui lietuvių kalba nesutvarkyta klaviatūra. Neparengtais valstybinei kalbai kompiuteriais neturi būti leidžiama prekiauti – jei gauna užsienio kalbai parengtus, prekiaujanti įmonės turi pati reikiamai sutvarkyti klaviatūrą. Jei kontrolės tarnyboje dirba žmonės, nepažįstantys raidžių, VLKK prieš 20 ar ir daugiau metų turėjo išsiųsti tarnybai atitinkamą raštą su išsamiais nurodymais.
    …………………………………
    * Pasak kritikės, tvarkoma tik tam, kad kalbos inspektoriai turėtų darbo – galėtų kabinėtis ir baudas skirti.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      Labai labai atsiprašau už tokį skaityti trukdantį paryškinimą. Nesuprantu, kodėl taip gaunasi – sykį ryšku tik tai, ką pažymėjai, o kitą sykį – štai taip.

      Atsakyti
      • Bartas says:
        2 metai ago

        O man visiškai netrukdo ryškesnės raidės. Skaičiau be akinių.

        Atsakyti
  3. Bartas says:
    2 metai ago

    Jeigu pilietis, pilietė nesilaiko Pagrindinio ĮSTATYMO (konstitucija) jis , ji turi būti paskelbtas valstybės išdaviku ir nuteistas. Kas neaišku.

    Atsakyti
  4. Lapė says:
    2 metai ago

    Opšrus, o ne barsukas. Reikia taisyti šitą žodį. Rusišką dabar naudojam.

    Atsakyti
  5. Klausimėlis: says:
    2 metai ago

    Ši moteris, „gydanti” mus visus nuo valstybinės kalbos (aiškinasi, kas mūsų psichikoje ne taip, kad ne taip tariame), be to, kad mus, suaugusius šviečia , dar ir mokykloje dirba, vaikus moko?.. Labai toliaregiška. – Dalis vyresniųjų klasių vaikų itin imlūs maištavimo, patyčių skiepams. Kaip juos paveiks tokios asmenybės diegiami jausmai lietuvių kalbai ?

    Atsakyti
    • PiktasAnonimas says:
      2 metai ago

      O kokius jausmus diegia dabartinė sistema, kuri visus vaikus, kuriems taip baisiai nepasisekė gimti regione, kur kalbama tarme, baudžia ir neleidžia jaustis pilnavertiškai? Ar ne todėl jaunimas taip mėgsta anglų kalbą, kuria kalbant nei tėvai, nei mokytojai negalių jų taisyti ir reguliuoti?
      >aiškinasi, kas mūsų psichikoje ne taip, kad ne taip tariame
      Šitas teiginys labai gerai parodo, kaip komentaro autorius nesuprato, kas buvo norėta pasakyti. Ne kas psichikoje „ne taip“, o tieisog kas vyksta. Kai galvoje yra emocijų jos atsispindi ir žmogaus kalboje, žodžių tarime ir panašiai. Niekas nesakė, kad „ne taip tariame“, kalbėjo, kodėl kartais žodžius ištariame būtent taip, kaip ištariame.

      Atsakyti
      • jo says:
        2 metai ago

        Dabartinė sistema stengiasi kiršinti visokius su pažeista psichika, išsigimėlius, iškrypėlius, mankurtus, migrantus ir stengiasi diegti destrukciją, pertvarkyti visos šalies gyvenimą pagal jų užgaidas. Todėl dabartinė sistema (ir šita progresyvioji moteriškė) užuot mokiusi, švietusi, gydžiusi skatina ir remia tokius, kam atrodo, kad jų laimei būtina pasikeisti pavardės rašybą, pavardės galūnę, pasikeisti lytį į kažkurią iš 72-ų…

        Atsakyti
  6. PiktasAnonimas says:
    2 metai ago

    Straipsnio autorius akivaizdžiai nesuprato pokalbio emsės arba samoningai bando pateisinti savo reikalingumą visuomenei. Linkėčiau pasiklausyti dar kartą ir nustoti meluoti sau 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Gėlynai
Gamta ir žmogus

Baltijos sostinės varžosi dėl gražiausio gėlyno

2025 07 21
Paspirtukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Daugėja gaisrų dėl netinkamo ličio jonų baterijų naudojimo

2025 07 21
Grįžta tradicinė kuprinių svėrimo akcija
Lietuvoje

Dėl paramos mokiniams metas kreiptis jau dabar

2025 07 21
Agnė Bilotaitė
Lietuvoje

Dėl ministro veiksmų A. Bilotaitė kreipėsi į STT ir prokuratūrą

2025 07 21
Unsplash.com, D. Fonteino nuotr.
Ukrainos balsas

Nuogas Rusijos caras

2025 07 20
ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.
Istorija

ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio

2025 07 20
Lenkijoje pagerbtas S.Dariaus ir S.Girėno istorinis skrydis per Atlantą
Istorija

Lenkijoje pagerbtas S.Dariaus ir S.Girėno istorinis skrydis per Atlantą

2025 07 20
Vyksta Žagarės Vyšnių šventė
Kultūra

Vyksta Žagarės Vyšnių šventė!

2025 07 19

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Budweiser apie A. Medalinskas. D. Trampo pažadai: viltys, rūkas ir ir leidimas dar 50 dienų daužyti Ukrainą?
  • Rimvydas apie Lenkijoje pagerbtas S.Dariaus ir S.Girėno istorinis skrydis per Atlantą
  • P.Skutas apie Lenkijoje pagerbtas S.Dariaus ir S.Girėno istorinis skrydis per Atlantą
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Baltijos sostinės varžosi dėl gražiausio gėlyno
  • Daugėja gaisrų dėl netinkamo ličio jonų baterijų naudojimo
  • Dėl paramos mokiniams metas kreiptis jau dabar
  • Dėl ministro veiksmų A. Bilotaitė kreipėsi į STT ir prokuratūrą

Kiti Straipsniai

Unsplash.com, D. Fonteino nuotr.

Nuogas Rusijos caras

2025 07 20
Lenkijoje pagerbtas S.Dariaus ir S.Girėno istorinis skrydis per Atlantą

Lenkijoje pagerbtas S.Dariaus ir S.Girėno istorinis skrydis per Atlantą

2025 07 20
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Sakmė apie raidę W, mojavusią erelio sparnais

2025 07 20
Auksarankės lituanistinės mokyklos RYTMETYS mokytojos

„Lietuvių kalbos naktys“: taip mokytis lietuvių kalbos smagiau

2025 07 19
Zigmas Vaišvila

Z. Vaišvila. VRK – robotai ar žmonės?

2025 07 18
Papilės piliakalnis

A. Juodpusis. Šaknys. Medžio ir Žmogaus…

2025 07 18
K. Sabaliauskaitė siūlo apsivalyti

D. Kuolys. Nusiginklavimas (IV)

2025 07 18
„Postcosmos“

Po žvaigždėtu dangumi – penktasis „Postcosmos“ susitikimas

2025 07 18
Alvydas Medalinskas

A. Medalinskas. D. Trampo pažadai: viltys, rūkas ir ir leidimas dar 50 dienų daužyti Ukrainą?

2025 07 17
Trampas, „Patriot“ raketos, Ukraina

D. Trampas: „Patriot“ raketos jau pakeliui į Ukrainą

2025 07 16

Skaitytojų nuomonės:

  • Budweiser apie A. Medalinskas. D. Trampo pažadai: viltys, rūkas ir ir leidimas dar 50 dienų daužyti Ukrainą?
  • Rimvydas apie Lenkijoje pagerbtas S.Dariaus ir S.Girėno istorinis skrydis per Atlantą
  • P.Skutas apie Lenkijoje pagerbtas S.Dariaus ir S.Girėno istorinis skrydis per Atlantą
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • P.Skutas apie Lenkijoje pagerbtas S.Dariaus ir S.Girėno istorinis skrydis per Atlantą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Virtuali tikrovė | Rengėjų nuotr.

Darbo pokalbis metavisatoje – nebe mokslinės fantastikos filmo scenarijus

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai