Nors statistikos portalo Statista.com duomenimis, dešimties metų laikotarpyje nuo 2017 m. iki 2027 m. elektroninės prekybos augimui Europoje numatomas dvigubas augimas, o fizinė prekyba turėtų sumažėti 7 proc., pastaroji vis vien išlieka dominuojančia apsipirkimo forma. „Citadele“ banko gyventojų apklausa rodo, kad didžioji dalis pirkėjų apsipirkimui renkasi fizinę prekybą daugiausia norėdami patikrinti prekės kokybę ir ją pasimatuoti gyvai.
Nors perka internetu, apžiūri – gyvai
Apklausos metu paaiškėjo du pagrindiniai privalumai, dėl kurių gyventojai renkasi apsipirkti fizinėse parduotuvėse – 73 proc. respondentų įvardijo galimybę fiziškai patikrinti prekės kokybę bei išbandyti prekę gyvai, pavyzdžiui, pasimatuoti drabužius.
Romas Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas pastebi, kad tai svarbūs aspektai ne tik perkant drabužius ar avalynę. Banko klientų duomenys rodo, kad pirkdami elektronikos prekes, kaip kompiuteriai, jų priedai, kurias dažnai dėl patogumo užsisakoma internetu, dalis klientų mėgsta prieš tai apsilankyti fizinėje parduotuvėje ir prekę apžiūrėti gyvai.
Tarp kitų apsipirkimo fizinėje parduotuvėje privalumų, 16 proc. apklausos dalyvių įvardijo galimybę gauti pardavėjo konsultaciją, tiesa, tai svarbiau vyrams nei moterims.
„Nemažai perkančių jiems gerai žinomą prekę, pavyzdžiui, jau naudoto modelio išmanųjį telefoną ar kompiuterį, tai daro internetu dėl palankesnės kainos ar patogaus pristatymo tiesiai į namus. Tačiau noras fiziškai patikrinti prekę ar gauti specialisto konsultaciją gyvai išlieka. Todėl nors vėliau prekė užsisakoma internetu, labai dažnai prieš įsigijimą pirkėjai apsilanko fizinėje parduotuvėje, išbando prekę ir pasikonsultuoja su ten dirbančiu specialistu, kuris gali suteikti papildomos informacijos“, – sako R. Čereška.
Dar 13 proc. apklaustųjų teigia, fizines parduotuves labiau mėgstantys dėl saugumo, nes apsiperkant gyvai nėra galimybės pakliūti į interneto sukčių pinkles.
Dalis smulkiojo verslo į fizinę prekybą nebegrįžta
Anot Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininko Airino Jermolajevo, iki šiol augantį elektroninės prekybos populiarumą didele dalimi paskatino pandemijos laikotarpis – į internetinę prekybą persikėlė ne tik didieji, bet ir smulkieji verslai. Nors ekspertas sutinka, kad daugelis pirkėjų po pandemijos vėl noriai renkasi apsipirkinėjimą gyvai, ne visi smulkieji verslai yra linkę grįžti į fizinę prekybą.
„Daugelis verslų toliau sėkmingai vykdo prekybą internetu, kadangi šiuo metu išlaikyti fizinę parduotuvę gerokai sudėtingiau. Turint elektroninę parduotuvę nereikia mokėti nuomos mokesčio, ten galioja ne tokia griežta apskaita, lankstesnės darbo sąlygos. Nors žmonės ir nori daugiau gyvų konsultacijų, fizinių parduotuvių sumažėjimas ir internetinių padaugėjimas iki šiol yra ryškus“, – paaiškina A. Jermolajevas.
Jo teigimu, gyventojų noras prekes įsigyti gyvai didele dalimi priklauso ir nuo parduotuvės asortimento: maisto prekių, mėsos, žuvies, duonos gaminių ar alkoholio fizinės parduotuvės visuomet išliks pelningiausios. Tačiau net ir jos vis aktyviau siūlo alternatyvą – prekių pristatymą į namus.
Pašnekovas teigia, kad šiuo metu fizines parduotuves renkasi vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, kurie nesinaudoja išmaniosiomis technologijomis ar nori gyvai pasikonsultuoti parduotuvėje. Tačiau ekspertas prognozuoja, kad tobulėjant technologijoms, ateinančių metų perspektyvoje elektroninių parduotuvių kiekis dar labiau augs, o fizinių parduotuvių, kurios prekiauja ne pirmo būtinumo prekėmis mažesniuose miesteliuose, gali nemažai užsidaryti. Tam įtakos turi žmonių mažėjimas regionuose ir didėjantys fizinių parduotuvių išlaikymo kaštai.
„Kai kurios mažesnės miestelių fizinės parduotuvės jau dabar užsidarinėja – vieni stengiasi prekybą perkelti į elektronines platformas, kiti tiesiog baigia savo prekybos kelią, matydami augančius fizinių parduotuvių išlaikymo kaštus“, – sako Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkas.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Citadele“ banko užsakymu tyrimų agentūra „Norstat“ atliko 2023 metų vasarą. Buvo apklausta ne mažiau nei po 1000 respondentų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
