„Šventiniu laikotarpiu nemaža dalis gyventojų renkasi apsipirkimą el. parduotuvėse, tuo pačiu daugėja ir suklastotų elektroninių parduotuvių, kurių tikslas ‒ išvilioti žmonių duomenis ir pinigus“, – sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Rytis Rainys.
NKSC informuoja, kad netikros elektroninės parduotuvės vaizdas dažniausiai nesukelia įtarimų, adresas ar pavadinimas gali būti panašūs į žinomų elektroninių parduotuvių adresus, o pirkėjai viliojami didelėmis nuolaidomis. Reklamos apie naujas el. parduotuves su „fantastiškomis kainomis“ plinta socialiniais tinklais bei elektroniniais laiškais. Tokiose parduotuvėse pirkimo procesas gali atrodyti sklandus, tačiau prekių ar paslaugų asmenys taip ir nesulaukia.
„Vienas ar kitas požymis nebūtinai patvirtins klastotę, kaip ir visų požymių nebuvimas negarantuos saugaus apsipirkimo – vartotojų atidumas ir kritinis mąstymas yra svarbiausi dalykai, siekiant apsaugoti save nuo suklastotų elektroninių parduotuvių apgaulės“, – pabrėžia NKSC direktorius R. Rainys.
6 pagrindiniai suklastotų elektroninių parduotuvių požymiai
Išskirtinai didelės nuolaidos visoms prekėms. Nuolaidų dydis tokiose parduotuvėse siekia net 80–90 proc. Tai vienas akivaizdžiausių suklastotos parduotuvės požymių, siekiantis išnaudoti žmogiškąsias savybes, todėl reikalaujantis svetainės lankytojo kritinio mąstymo – ar tikrai įmanoma, kad visos šios prekės galėtų kainuoti net 90% pigiau?
Neigiami atsiliepimai. Jeigu į parduotuvę patekote iš socialinio tinklo reklamos, perskaitykite tos reklamos atsiliepimus – socialiniai tinklai leidžia vartotojams komentuoti pačią reklamą. Piktavaliai dažnai pamiršta arba nespėja sekti savo reklaminių kampanijų ir trinti neigiamų atsiliepimų, todėl kitų žmonių neigiama patirtis gali jums padėti išvengti nuostolių. Pasinaudokite pagrindinėmis paieškos sistemomis – google.lt, bing.com ir pan. – ir paskaitykite atsiliepimus apie parduotuvę kitose svetainėse. Jeigu tai užsienio parduotuvė, papildomai paieškokite pagal užklausą „scam parduotuvesadresas.com“ ir pan. Visgi reikėtų nepamiršti, kad vien teigiami atsiliepimai patikimumo negarantuoja, nes jie taip pat gali būti suklastoti.
Netikri kontaktiniai duomenys. Pamėginkite su pardavėju susisiekti. Jeigu į skambučius nurodytais tel. numeriais niekas neatsiliepia, o į el. laiškus neatrašo – tai dar vienas neigiamas požymis. Įtarimą taip pat turėtų sukelti jokios informacijos apie įmonę ar jos rekvizitų svetainėje nebuvimas, kontaktams pateikiant tik nemokamą el. pašto paslaugų adresą (pvz. @yahoo.com ar @gmail.com).
Įtartinas interneto vardas. Dalykai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį: jeigu parduotuvės interneto vardas (domenas) buvo registruotas visai neseniai (patikrinti galima pvz. www.whois.com, registravimo datą matysite skiltyje “Registered On“); jeigu naudojamas domenas labai panašus į prekinio ženklo tikrąjį domeną (pvz. tikrasis adresas „prekiniszenklas.com“, o jo klastotė „prekiniszenklas-batai.com“); jeigu naudojamas ilgas interneto adresas arba nemokamas svetainės talpinimas (pvz. http://pigiausios-prekes.000webhost.com ir pan.).
Svetainė veikia be saugaus ryšio SSL sertifikato. Didžioji dauguma interneto parduotuvių naudoja saugų ryšį. Tokį saugumo lygį parodo svetainės adreso pradžioje esantis trumpinys https arba pavaizduotas spynelės simbolis. Vis tik sertifikato buvimas negarantuoja, kad el. parduotuvė tikra, tai tik suteikia papildomos informacijos (ją galima gauti paspaudus spynelės piktogramą) ir padidina ryšio saugumo lygį.
Klaidos tekste ir svetainės atvaizdavime. Atidžiau elektroninę parduotuvę reikėtų vertinti, jeigu matote akivaizdžių pasikartojančių rašybos ar gramatikos klaidų, taip pat jeigu svetainė atvaizduojama neteisingai, iškraipyta, rodomos nesuprantamos simbolių sekos. Piktavaliai dažniausiai vertimams naudoja nemokamus vertėjus, o nukopijavę originalias svetaines, nemoka arba neskiria laiko ištaisyti atsiradusiems trūkumams.
Kiti saugumo patarimai perkant internetu
Venkite elektroninių parduotuvių nuorodų ir prisegtų pasiūlymų, gautų reklaminiais elektroniniais laiškais, ypač iš nežinomų siuntėjų. Atsargiai vertinkite draugų siunčiamas nuorodas ir bylas. Pirkdami internetu, nenaudokite viešai prieinamo bevielio interneto (angl. Public Wi-Fi) ar viešai prieinamų kompiuterių.
Ką daryti nukentėjus
Įtarus, jog apsipirkote netikroje el. parduotuvėje, NKSC pataria nedelsiant kreiptis į savo mokėjimo įstaigą (pvz. banką) ir prašyti stabdyti pavedimą. Jei atsiskaitant netikroje parduotuvėje buvo nurodyti ir mokėjimo kortelės duomenys, būtina prašyti blokuoti mokėjimo kortelę ir pavedimus iš susijusių sąskaitų. Įtarus, kad pinigai buvo neteisėtai pasisavinti, reikia kreiptis į mokėjimo įstaigos atstovus ir į Lietuvos policiją.
Apie veikiančią suklastotą elektroninę parduotuvę praneškite Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui el. paštu: cert@nksc.lt arba užpildę pranešimo formą NKSC interneto svetainėje www.nksc.lt. Tokiu atveju NKSC informuos svetainės prieglobos paslaugos teikėjus apie jų infrastruktūroje vykdomą neteisėtą veiklą.
Teko nukenteti ir man su tokiais pardavejais is socialiniu tinklu. Vertinu tai kaip pamoka. Nuo to laiko visuomet renkuosi patikimus, nurodancius visus kontaktinius duomenis internetinius pardavejus, nesvarbu ar brangiu daiktu ieskau, ar vos keliolika ar keliasdesimt euru kainuojanciu, pinigus visi turi uzsidirbti saziningai. Juolab laiko paieskoms internete tikrai yra pakankamai, neperki daiktu, kuriu reikia sia minute. Kad ir darbo drabuzius vyrui. Nuvaziavau i pora parduotuviu, pamaciau kokios kainos ir supratau, jog ieskosiu internete, tikrai rasiu pigiau – neklydau.