Gyvenimas greitu ritmu ir didžioji dalis dienos praleista prie kompiuterių ar telefonų ekranų itin nuvargina mūsų kūnus. Ypač to pasekmes galima pajusti susidūrus su akių nuovargiu, jų sausumu ar niežėjimu. Apie kokias problemas šie požymiai įspėja? Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Akių ligų centro gydytojos oftalmologės Jolitos Jusaitienės, tai – sausų akių ligos, gana dažnai pasitaikančios būklės, požymiai, kai ašarų plėvelė nepakankamai padengia ir sudrėkina akies paviršių, o dėl to juntamas nepatogumas.

„Ašarų plėvelė yra sudaryta iš 3 sluoksnių: išorinio lipidinio, vidurinio vandeninio ir vidinio mucino (gleivinės membranos). Šių sluoksnių kombinacija užtikrina gerą ragenos sutepimą ir drėkinimą, o jei bent viename iš jų atsiranda tam tikra problema, žmogus pradeda justi išsausėjusios akies simptomus“, – pasakoja J. Jusaitienė.

Didesnė šios ligos rizika priskiriama vyresniems kaip 50 m. amžiaus asmenims, ypač moterims bei žmonėms, nešiojantiems kontaktinius lęšius. Taip pat tiems, kuriems buvo atlikta lazerinė ragenos chirurgijos operacija – tiesa, juos šis sindromas dažniausiai vargina laikinai.

Sausių akių ligą gali lemti įvairūs veiksniai

Pagrindinės priežastys, destabilizuojančios ašarų plėvelę, yra sumažėjusi ašarų gamyba ir padidėjęs jų nugaravimas – dažniausiai šie pokyčiai atsiranda kartu su amžiumi. Visgi, įtakos gali turėti ir tam tikros paciento ligos bei būklės, pavyzdžiui, Sjogreno sindromas, reumatoidinis artritas, vilkligė, sarkoidozė, transplantato persodinimas, akių alerginės ligos, skydliaukės ligos ar vitamino A trūkumas.

Kitas dažnas akių sausėjimą lemiantis veiksnys – vaistų, tokių kaip antihistamininiai preparatai, antidepresantai, vartojimas bei pakaitinės hormonų terapijos. Taip pat vaistai nuo Parkinsono ligos, preparatai, mažinantys kraujospūdį ar net gydantys spuogus bei akių lašai su konservantais.

„Taip pat ašarų plėvelės išgaravimas gali suintensyvėti dėl lipidinio sluoksnio pakitimų. Vokų krašte yra meibomo liaukos, išskiriančios riebalinį sekretą, todėl sutrikus jų funkcijai ir užsikimšus latakėliams, pasikeičia ir lipidinio sluoksnio vientisumas“, – pasakoja gydytoja oftalmologė.

Turėti įtakos lipidinio sluoksnio gamybai ir nulemti ašarų plėvelės nestabilumą gali ir akies voko krašto uždegimas, rožinė ar kitos odos ligos arba netaisyklinga vokų padėtis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad sausėjimą lemia ir retas mirksėjimas, kylantis dėl ilgo žiūrėjimo į ekraną arba vairuojant, bei aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, sausas oras, stiprus vėjas bei dūmai.

Kada požymių reikėtų neignoruoti?

Sausų akių ligą galima atpažinti iš tokių požymių kaip akių paraudimas, perštėjimas, svetimkūnio jausmas, ašarojimas ar traiškanojimas. Taip pat žmogų gali varginti padidėjęs jautrumas šviesai, miglotas matymas, nuovargis bei jaučiamas diskomfortas, ypač nešiojant kontaktinius lęšius ar vairuojant naktį.

„Pirmiausia pajutus tokius požymius galima lašinti drėkinančius lašus be konservantų ir bandyti sumažinti akių įtampą bei, jei įmanoma, gerinti aplinkos sąlygas – drėkinti orą bei vėdinti patalpas“, – teigia „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytoja oftalmologė.

Jei pojūčių nepavyksta pašalinti, jie vargina pakankamai ilgai, diskomfortas didėja arba net atsiranda negalavimų kitose organizmo sistemose, gydytojo specialisto konsultacija padės parinkti reikiamą gydymą.

Negydoma liga gali sukelti rimtesnių komplikacijų

Sausų akių liga gydoma atsižvelgus į jos sunkumo laipsnį – pradedama nuo drėkinančių lašų, jei nepadeda, jie lašinami dažniau. Taip pat skiriami geliai bei tepalai nakčiai, o jei nustatoma meibomo liaukų disfunkcija, rekomenduojami šilti drėgni kompresai.

Sunkesniais atvejais skiriami priešuždegiminiai lašai, imunomoduliatoriai, ašarų akutės užkimšimas ir peroraliniai antibiotikai. Anot J. Jusaitienės, pacientams, susidūrusiems su ūmesne šios ligos stadija, prasminga išsitirti dėl sisteminių sąnarių bei jungiamojo audinio ligų.

„Svarbu nepamiršti, kad negydoma sausų akių liga gali komplikuotis ir dėl sumažėjusio ragenos atsparumo sukelti infekciją. Taip pat dėl uždegiminių pakitimų gali atsirasti įvairūs ragenos paviršiaus pažeidimai, išopėjimai ir pablogėti rega. Žinoma, dėl visų šių komplikacijų labai pablogėja gyvenimo kokybė“, – sako gydytoja oftalmologė.

Verta nepamiršti, kad norint išvengti akių sausėjimo, reikėtų pasirūpinti patalpų oro kokybe ir vengti akių dirginimo, pavyzdžiui, tiesioginio pūtimo į akis, dūmų, nerūkyti. Esant nepalankioms aplinkos sąlygoms, naudoti saulės ar apsauginius akinius.

Svarbu laikytis akių darbo ir poilsio režimo, ypač dirbantiems kompiuteriu – ekranas turėtų stovėti žemiau akių lygio. Taip pat dera užtikrinti pilnavertę mitybą – vartoti produktus, kuriuose gausu vitamino A ir omega 3 riebiosios rūgšties.