Ruošiantis NATO viršūnių susitikimui Vilniuje gerokai suaktyvėję kelių remonto darbai greičiausiai jau palietė daugumą miesto gyventojų ir svečių. Šie darbai vykdomi svarbiose eismo arterijose, uždarytos eismo juostos, daug kur nugremžtas asfaltas ir galima judėti itin lėtai, vis tai galiausiai nulemia ne tik eismo spūstis, bet ir įvairias žalas. Dalis jų, deja, gali būti susiję ir su sveikatos sutrikdymu. Tad draudimo ekspertas primena, kokie papavojaiojai tyko ir kaip jų išvengti remontuojamuose kelių ruožuose.
Žalos siekia ir tūkstančius
Vien šiemet Vilniuje, skaičiuojama, ištisinio dangos klojimo būdu iš esmės bus atnaujinta 100 kilometrų gatvių. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas pagrindinėms miesto transporto arterijoms, kuriomis jau liepos viduryje keliaus į NATO viršūnių susitikimą atvykusių šalių delegacijos, tad nepastebėti vykdomų kelių remonto darbų praktiškai neįmanoma.
Deja, tam, kad vėliau po šalies sostinę galėtume patogiai keliauti automobiliu, dabar gali tekti susitaikyti ne tik su nepatogumais, bet ir incidentais – kasmet kelių remonto darbai susiję ir su įvairia automobiliams padaroma žala. Vienas dažniausių incidentų, kaip teigia ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, įvažiavimas į didesnę duobę, kuri remontuojamose kelių atkarpoje dar neužlopyta, ar nepastebėjimas, kad priekyje – nugremžtas, gerokai žemiau esantis asfaltas.
„Įvažiavus į šias kliūtis didesniu greičiu gali būti ne tik prakertamos automobilio padangos, bet ir apgadinami ratlankiai, pažeidžiama pakaba, net sulamdomas kėbulas. Priklausomai nuo automobilio modelio ir pagaminimo metų, remonto darbai gali siekti ir tūkstančius eurų. Pasitaiko, kad tokių įvykių metu susižeidžia transporto priemonėse esantys žmonės“, – perspėja ERGO atstovas.
Išblaško vairuotojus
Kitas dažnas pavojus remontuojamuose keliuose – laikinai nutrinamas eismo juostų žymėjimas, dėl ko kartais sunku susigaudyti kelyje, neaišku, ar vis dar esama savo eismo juostoje. R. Bieliauskas tuomet siūlo orientuotis pagal kitus eismo dalyvius ar asfalto išliejimą – dažnai kelininkai eismo juostas kloja vieną po kitos. Transporto priemonės taip pat apgadinamos į jas atsitrenkus akmenukams, kurie gali apdaužyti kėbulą, įskelti žibintų gaubtus ar priekinį stiklą.
„Pastaroji žala būna itin brangi – net ir dėl mažo akmenuko padarytos žalos tenka keisti visą priekinį stiklą. Negana to, į šią automobilio detalę pataikęs akmenukas taip pat gali išgąsdinti transporto priemonės vairuotoją. Jo instinktyviai staiga nuspaustas stabdžių pedalas ar į šoną pasuktas vairas gali sukelti avarinę padėtį ir baigtis dar didesniais nuostoliais“, – pastebi draudimo ekspertas.
Ragina būti atidesniems
Bieliauskas priduria, kad kai remontuojamuose kelių ruožuose apgadinamos transporto priemonės, galima kaltinti tik save – dažniausiai incidentus nulemia saugaus atstumo nesilaikymas, saugaus greičio nepasirinkimas ir atidumo stoka. Kad automobilį reikėtų prilėtinti ir daugiau dėmesio skirti įvykiams kelyje, dažniausiai aiškiai nurodo kelininkai – jie pažymi, kur prasideda ir baigiasi remontuojami kelių ruožai, pataria sumažinti greitį iki minimalaus.
„Minėtas žalas daugeliu atvejų dengia tik transporto priemonių Kasko draudimas. Žalos atlyginimo iš kitų vairuotojų galima reikalauti tik dėl neatsargaus jų elgesio kelyje, ypač apie akmenukų pavojų įspėjančiuose remontuojamų kelių ruožuose, tačiau įrodyti jų kaltę gali būti itin sunku“, – įspėja draudimo ekspertas.
Jis priduria, kad apgadinus Kasko draustą automobilį remontuojamame kelio ruože, reikėtų nedelsiant informuoti draudikus. Jei sulaukiama kitų vairuotojų kaltinimų dėl padarytos žalos jų transporto priemonėms, patariama nieko nepasirašinėti ir iškart kviesti policijos pareigūnus.
„Svarbiausia suvokti, kad visi šie nepatogumai dėl kelių remonto darbų – laikini, o skubėjimas ir agresyvumas kelyje nieko gero neduos. Kaip tik reikėtų būti supratingesniems ir atidesniems“, – pataria ERGO atstovas.
