Vasarą į Lietuvos kelius išrieda žemės ūkio transporto priemonės, skubančios nuimti derlių laukuose, ir traktoriai su priekabomis, vežantys nuimtą derlių į supirkėjų sandėlius. Į darbus laukuose šios transporto priemonės paprastai išvažiuoja anksti ryte ir grįžta vėlai vakare, tačiau tuomet, kai gabena krovinius, jos į šalies kelius ir net magistrales išvažiuoja dienomis, automobilių eismo piko metu.
„Taip, kaip lėktuvai skraido danguje, traukiniai važiuoja bėgiais, o laivai plaukia vandeniu, taip ir žemės ūkio transporto priemonės yra skirtos darbui laukuose.
Traktoriai, kombainai skirti žemės darbams, o ne važiavimui keliais, nes jų struktūra kitokia. Juolab kad ir mūsų keliai nepritaikyti stambiagabaritėms transporto priemonėms“, – ūkininkas Juozas Staliūnas, per savo gyvenimą vairavęs įvairias transporto priemones, išskyrus troleibusą.
Ūkininko teigimu, pavyzdinis žemės ūkio transporto priemonių vairuotojas yra tas, kuris nevažiuoja į kelią, nebent reikėtų pervažiuoti iš vieno lauko į kitą, o nuimtam derliui vežti naudoja krovinines transporto priemones. Tai papildomos investicijos, tačiau saugumas keliuose kainos neturi.
Tad kodėl traktoriui kelyje ne vieta?
Pirmiausia žemės ūkio transporto priemonės keliu gali važiuoti iki 50 km/h greičiu. Vadinasi, jos iškart sutrikdo įprastinį automobilių, važiuojančių 90–110 km/h greičiu eismą, formuojasi transporto priemonių spūstis – „traukinukas“. Nekantresnis vairuotojas iš jo bandys ištrūkti atlikdamas dažnai pavojingą priekyje esančių transporto priemonių lenkimą.
Tačiau jei už traktoriaus ar kitos savaeigės žemės ūkio technikos važiuoja dar ir viena ar kelios krovininės transporto priemonės, nekantrusis vairuotojas rizikuoja įsisprausti tarp jų ir būti suspaustas. Lenkdamas transporto priemonių virtinę vairuotojas negali tiksliai įvertinti, kiek truks jo lenkimo manevras ir ar jis spės jį atlikti, juolab kad priekyje važiuojanti stambiagabaritė žemės ūkio transporto priemonė užstoja didelę kelio dalį.
Antra, traktoriaus ar kitos žemės ūkio transporto priemonės padangos yra aukštos, su labai giliu protektoriumi. Tam, kad padidėtų jų kontakto su dirva plotas, slėgis padangose turi būti gana žemas. Tačiau tuomet, kai traktorius išvažiuoja į kelią kietu paviršiumi, mažas slėgis padangose riboja traktoriaus greitį ir pablogėja jo valdymas.
Taip pat žemės ūkio transporto priemonės, velkančios vieną ar kelias pakrautas priekabas, nėra pajėgios efektyviai sustoti. Jų stabdymo kelias ganėtinai ilgas.
„Kai krovinys vežamas krovinine transporto priemone, yra ribojamas vežamo krovinio svoris. Be to, vilkikui, sujungtam su puspriekabe, dalis bendrosios masės tenka jam pačiam. Tuo tarpu traktorius prikabintą svorį tempia lanksčiąja arba standžiąja vilktimi, dažnai nesilaikoma galimo vežti svorio apribojimų.
Tai ypač veikia žemės ūkio transporto priemonių stabdymą, jis vyksta daug lėčiau. Jei priešais tokią transporto priemonę staigiai stabdytų kitas automobilis, nelaimės neišvengtume“, – teigia J. Staliūnas.
Žemės ūkio transporto priemonės vairuotojas negali būti pavyzdinis ir dėl to, kad jo vairuojamos transporto priemonės šviesos, žibintai, posūkio lemputės dažnai yra apneštos žemėmis, kai technika išvažiuoja tiesiai iš lauko.
Ūkininkas pasakoja, jog kai dirbama laukuose, rytą ar po lietaus, kai žemė drėgna, traktorius dirbdamas neišvengiamai apsitaško, o laukuose purvo nuplauti ne visada yra galimybių. Tad tai yra dar viena priežastis, kodėl ūkinės transporto priemonės kelyje kelia riziką.
Be to, kai ūkinės transporto priemonės važiuoja keliais po darbų laukuose, jos ratais purvo ir žemių užneša į važiuojamąją kelio dalį ir taip ne tik gadina kietąją kelio dangą, bet ir kelia pavojų tuo keliu važiuojančioms mašinoms.
Purviname kelyje sunku stabdyti bei manevruoti. Taip pat ūkinių transporto priemonių savininkai dažnai neuždengia priekaboje vežamo krovinio, kuris dažniausiai yra birus, smulkus. Kai derliaus į priekabą priberiama kaugėmis ir jos nėra uždengtos, dalis krovinio nupučiama ant kelio ar net ant paskui važiuojančių mašinų.
Jei vis tik žemės ūkio transporto priemonė išvažiavo į kelią…
„Jei priartėjote prie kelyje važiuojančios žemės ūkio technikos, kitų transporto priemonių vairuotojams rekomenduočiau nuo jų laikytis atstumo ir tinkamai įvertinti esamą situaciją. Neprilipkite prie traktoriaus galo, kad traktoriaus vairuotojas galėtų jus nesunkiai pastebėti prieš atlikdamas kokį nors manevrą.
Jei prie jūsų priartėjo žemės ūkio transporto priemonė, stenkitės nestabdyti staigiai, nes tai sukeltų keblumų žemės ūkio transporto priemonę valdančiam asmeniui“, – pataria Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento vyresnysis patarėjas Remigijus Valatkevičius.
Be to, didelės stambiagabaritės žemės ūkio technikos vairuotojas sėdi aukštai ir gerai mato į tolį, bet šalia jo kabinos esančiose „aklosiose zonose“ kitų transporto priemonių dažnu atveju gali nepamatyti.
Reikėtų laikytis atstumo dar ir dėl to, kad nuo žemės ūkio transporto priemone vežamo krovinio ant iš paskos važiuojančio automobilio gali pabirti smulkių krovinio dalelių arba iš po ūkinės transporto priemonės ratų gali birti žemės grumstai.
„Žemės ūkio transporto priemonių vairuotojams važiuojant keliu derėtų kuo labiau pasitraukti į kelkraštį, ant traktoriaus galo užsilipdyti lipduką su greičio, kuriuo gali važiuoti jo transporto priemonė, ženklu. Patiems žemės ūkių valdytojams rekomenduočiau pabandyti paieškoti galimybių traktoriumi dirbti tik laukuose, o nuimtą derlių į supirkimo vietas nugabenti tam skirtomis transporto priemonėmis“, – sako R. Valatkevičius.
„Jei prie jūsų priartėjo žemės ūkio transporto priemonė, stenkitės nestabdyti staigiai, nes tai sukeltų keblumų žemės ūkio transporto priemonę valdančiam asmeniui“ – ???