Gegužės 19 dieną, penktadienį, 18 val., LNDM Palangos gintaro muziejuje atidaroma kartu su Vokietijos gintaro muziejumi parengta paroda „Gintaras iš gelmių“, kurioje archeologijos radiniai, istorinės fotografijos ir šiuolaikinio meno kūriniai atskleidžia gintaro gavybos istoriją Juodkrantėje, pasakoja apie čia rastų akmens amžiaus gintaro dirbinių rinkinį ir jų interpretacijas šiuolaikinėje juvelyrikoje.
Parodoje rodomas vienintelis žinomas originalus šio rinkinio dirbinys – gintaro kabutis ir XX a. viduryje Kuršių marių dugne rasti akmens amžiaus gaminiai – itin reti XIX a. pabaigoje eksportui skirti gintaro vėriniai, kuriuos gamino įmonė „Stantien & Becker“.
Lankytojams taip pat pristatoma 12 autorių iš gintaro sukurta juvelyrika:
nuo klasikinių gintaro papuošalų reformatoriaus Felikso Daukanto kūrinių iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Andrėjos Vipermanės (Andrea Wippermann) bei Peterio Luisono (Peter Luison) dirbinių iš Vokietijos gintaro muziejaus rinkinio iki specialiai šiai parodai juvelyrės Eglės Čėjauskaitės-Gintalės sukurtų papuošalų.
Išskirtinis gintaro gavybos paprotys
„Šia paroda norime atkreipti dėmesį į išskirtinį gintaro iš Kuršių marių dugno gavybos ir apdirbimo paprotį ir pažvelgti į šio papročio raišką šiuolaikiniame mene“, – pasakoja LNDM Palangos gintaro muziejaus direktorė ir viena iš parodos kuratorių dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė.
Sembos pusiasalyje gintaras buvo ir tebėra išgaunamas kasant gintaringuosius sluoksnius sausumoje arba gaudant Baltijos jūros išplautus gintaro gabalus.
Tačiau XIX a. antroje pusėje pramoninės gintaro gavybos pradininkai, Mėmelio (dabar – Klaipėda) verslininkai Moritsas Bekeris (Moritz Becker) ir Frydrichas Vilhelmas Stantienas (Friedrich Wilhelm Stantien) pradėjo gintarą kasti Kuršių marių dugne.
Gintaro gavybai buvo pasitelktos ne tik plaukiojančios garo žemkasės, bet ir narai.
Parodoje lankytojams pristatomi itin reti eksportui paruoštos gintaro žaliavos vėriniai, kuriuos naudojo „Stantien & Becker“ atstovai Palangoje, Kretingoje ir Karaliaučiuje.
Atrastas ir prarastas Juodkrantės lobis
Vienas reikšmingiausių „Stantien & Becker“ veiklos rezultatų yra Kuršių marių įlankoje įmonės darbuotojo, geologo, gintaro ir jo dirbinių tyrinėtojo Richardo Klebso surinktas Juodkrantės lobis.
Ilgai manyta, jog visas rinkinys, išskyrus keletą egzempliorių, saugomų Getingeno Jurgio Augusto universiteto Geologijos ir mineralogijos institute bei muziejuje, dingo Antrojo pasaulinio karo metais.
Tačiau Ribnice-Damgartene įsikūręs Vokietijos gintaro muziejus pristato dar vieną išlikusį originalų šio rinkinio kabutį.
Jis karo pabaigoje kartu su keliomis kitomis vertybėmis iš Karaliaučiaus buvo išvežtas į užsienį, todėl išliko iki šių dienų ir yra pristatomas parodoje „Gintaras iš gelmių“.
„Dosnus Kuršių marių dugnas dar ne iki galo ištyrinėtas.
Tai liudija ir LNDM Palangos gintaro muziejaus parodoje pristatomi išskirtiniai akmens amžiaus gintaro dirbiniai, iš marių dugno iškasti, praėjus beveik šimtui metų po „Stantien & Becker“ veiklos pabaigos.
Jei jie būtų rasti anuomet, neabejotinai būtų tapę garsiojo lobio dalimi“, – pažymi dr. S. Bagužaitė-Talačkienė.
Šiuolaikinės baltiškojo gintaro interpretacijos
Parodoje „Gintaras iš gelmių“ eksponuojami juvelyriniai dirbiniai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Vokietijos gintaro muziejaus rinkinių ir menininkams priklausantys darbai.
Jų autoriai rodo savo požiūrį į senovinį gintaro šventumą, archetipines amuletų formas, surasdami joms vietą šiuolaikiniame pasaulyje.
Tai Felikso Daukanto, Solveigos bei Alfredo Krivičių kurti amuletai, Jurgitos Erminaitės-Šimkuvienės neolito dirbinių šiuolaikiška interpretacija, Beatos Zdramytės gintaro ir betono deriniai, taip pat specialiai parodai sukurti Eglės Čėjauskaitės-Gintalės darbai.
„Šiuolaikinių menininkų kūryboje galima rasti tokių pačių bruožų, kurie galbūt vedžiojo ir neolito meistrų ranką:
pagarba, susižavėjimas, noras nepažeisti išskirtinės gintaro formos ir išlaikyti bei paryškinti jo šventąją dimensiją.
Dvylika autorių siūlo skirtingas požiūrio į senuosius gintaro dirbinius galimybes, tačiau akivaizdu, kad iš amžių mus pasiekianti gintaro šviesa ir šventumas neišblėsta iki šiol“, – pasakoja parodos kuratorė dr. Jurgita Ludavičienė.
Paroda veiks iki 2023 m. rugpjūčio 27 dienos. Parodą išplės ekskursijos ir mokomieji renginiai.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus – vienas didžiausių nacionalinių meno muziejų Lietuvoje, kaupiantis, saugantis, tiriantis, konservuojantis, restauruojantis ir garsinantis nacionalinės svarbos dailės, meno ir kultūros istorijos vertybes.
LNDM rinkinyje rodoma devyniuose padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje.
Rengėjas LNDM Palangos gintaro muziejus
Parodos kuratoriai:
Axel Attula, Sigita Bagužaitė-Talačkienė, Jurgita Ludavičienė
Parodos koordinatorė Regina Makauskienė
Parodos architektas Vladas Balsys
Parodos grafikos dizainerė Loreta Uzdraitė
Pagrindinis parodos partneris Vokietijos gintaro muziejus
Parodos partneriai:
Lietuvos jūrų muziejus, Neringos muziejai
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai:
„Amber World“, „Purslai“, „Balzac cafe“, „Gabija“
Žinių rėmėjai:
LRT, „Mediatraffic“
