Gebėjimas susidoroti su stresu, įtampa – pastarojo neramaus laikotarpio aktualija.
Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) psichologinės pagalbos formą, vietą, laiką studentai ir darbuotojai gali rinktis atsižvelgdami į savo užimtumą bei savijautą – ir tai padeda užtikrinti veiksmingesnę pagalbą.
LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos psichologijos katedros Psichologinės gerovės ir mokymų centro psichologė Rūta Lingytė pastebi būdingą pastarojo meto tendenciją: nuotoliniu būdu vykstant psichologinio atsparumo grupinės užsiėmimams, kartais studentus sunkoka prikalbinti įsijungti savo kompiuterių kameras.
Išjungtos nuotolinių susitikimų dalyvių kameros – pastaruoju metu gana dažnas reiškinys, kuriam, pašnekovės teigimu, galima rasti net keletą paaiškinimų.
Priežasčių – daug
„Tai gali būti susiję su vadinamuoju viešumos nuovargiu – juk karantino laikotarpiu ištisas valandas praleisdavome įvairiuose virtualiuose pasitarimuose. Taip pat, įpratę prie veiklos nuotoliu, išmokome taupyti laiką, atsirinkti susitikimus, mažiau svarbiuose išjungę kamerą atlikti įvairius kitus darbus.
Išjungtos studentų kompiuterių kameros gali reikšti ir nuovargį po įtemptos studijų dienos, ar tiesiog norą likti labiau anoniminiu. Jei kamuoja tam tikras socialinis nerimas, bendrauti su nepažįstamu žmogumi atrodo saugiau nerodant savo veido.
Taip pat jau atlikta tyrimų, jog naudojantis kompiuterio kamera, nuolat tenka žiūrėti tarsi į veidrodį, ir tai kai kuriems žmonėms gali kelti nemalonių jausmų, blaško dėmesį“, – pastebėjo psichologė.
Tačiau, R. Lingytės teigimu, galimybė rinktis, kaip gauti psichologinę pagalbą – tiesiogiai ar nuotoliniu būdu – padeda sumažinti nerimą.
Nerimo ir nežinomybės pikai – du
Įvairiapusė psichologinė pagalba studentams LSMU teikiama jau daugiau nei trejus metus, daugiau nei metus – ir kitiems LSMU bendruomenės nariams. Patogiu laiku galima registruotis tiesioginėms ir nuotolinėms asmeninėms psichologinėms konsultacijoms, dalyvauti psichologinio atsparumo įgūdžių stiprinimo, dėmesingu įsisąmoninimu grįstose grupių užsiėmimuose.
Šiuo metu universitete psichologinę pagalbą teikia keturios psichologės: dr. Roza Joffė-Luinienė, Rūta Lingytė, Vaida Šūmakarienė, Jelena Lukoševičienė. Vidutiniškai per dieną suteikiamos 6-8 konsultacijos, per savaitę – apie 30.
Psichologės pastebėjimu, daliai jaunų žmonių vis dar reikia pasiryžti, įsidrąsinti, „prisiruošti“ konsultacijai, tai užtrunka. Kai kuriuos paskatina kreiptis palanki bendramokslių nuostata tokios pagalbos atžvilgiu, kiti konsultuotis užsiregistruoja patyrę tam tikrą vidinę, asmeninę krizę.
Dažniausi sunkumai, dėl kurių kreipiamasi asmeninės psichologinės pagalbos – emociniai išgyvenimai, panikos ar nerimo atakos, depresija, sunkumai suderinti studijas ir asmeninį gyvenimą, santykių problemos, įtampa ar nerimas prieš svarbius atsiskaitymus, įvykus asmeninei emocinei-psichologinei krizei, perdegimas, valgymo sutrikimai ir pan.
Ypatingai didelis psichologinės pagalbos poreikis Universitete buvo juntamas prasidėjus COVID-19 pandemijai bei Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje. Pirmosiomis šių globalių, visuomenes sukrėtusių įvykių savaitėmis besikreipiančiųjų individualios psichologinės pagalbos skaičius išaugdavo, ypač – užsieniečių studentų.
Daugelis besimokančiųjų tuo metu jautė nerimą dėl esamos padėties, nesaugumą, baimę dėl savo ir artimųjų sveikatos ar gyvybės, neužtikrintumą dėl ateities, egzistencinius, prasmės klausimus, sunkumus mokytis ar dirbti, buvo sudėtinga sukaupti dėmesį, atsiminti, mąstyti.
„Mes, lietuviai, neretai ilgai laukiame, kenčiame tam tikrą kančią, ir dažniausiai tik tada, kai ištinka stiprus asmeninis emocinis-psichologinis sukrėtimas/sunkumas – prisiruošiame, įtikiname save kreiptis pagalbos.
Vis dėlto po konsultacijos klientai dažnai pasidalina, kad jaučia palengvėjimą galėdami dalintis, aptarti savo mintis ir jausmus su psichologu. Nerimą neretai sukelia nežinomybė, nauja, dar nepatirta padėtis“, – pastebi psichologė R. Lingytė.
Studentų apklausa: padėtis keičiasi
Prieš metus Lietuvos studentų sąjungos atliktoje visų šalies aukštųjų mokyklų apklausoje net 70-79 proc. apklaustųjų patvirtino bent kartą per metus patyrę didelį nerimą, baimę, stiprų stresą, nemigą ar miego režimo sutrikimų, trečdalis išgyveno panikos atakas.
Taip pat apklausa parodė, kad tik maždaug kas dešimtas studentas kreiptųsi į savo aukštosios mokyklos psichologą, penktadalis lauktų, kol savijauta pagerės ar pablogės, beveik trečdalis bandytų keisti gyvensenos įpročius, arti pusės ieškotų informacijos internete.
Tačiau taip pat paaiškėjo, kad per pastaruosius trejus metus žymiai – penktadaliu – padaugėjo studentų, žinančių apie galimybę savo aukštojoje mokykloje gauti psichologinę pagalbą, padaugėjo ir pasinaudojusiųjų šia galimybe.
