Mokykla – laisvai respublikai ar despotijai?
Klausimas, kuris lietuviams rūpėjo ne vieną šimtmetį. Ar rūpi šiandien?
„Patriotizmas – tai meilė Tėvynei, atsidavimas savo Tėvų žemei, veržimasis tarnauti jos interesams ir pasirengimas ją ginti iki savo gyvybės paaukojimo“, – rašoma jau du dešimtmečius veikiančioje „Rusijos Federacijos piliečių patriotinio auklėjimo koncepcijoje“.
Neseniai Rusijos mokyklose įvesta papildoma pamoka „Pokalbiai apie tai, kas svarbu“ („Rozgovory o važnom“). Šių metų rugsėjo pirmąją, būdamas Karaliaučiuje, tokią pamoką visos Rusijos olimpiadų ir konkursų laimėtojams vedė prezidentas Vladimiras Putinas. Joje kalbėjo apie būtinybę sunaikinti Ukrainoje atsiradusį „antirusišką anklavą“, apie mokinių paramos šiam Rusijos uždaviniui ir dėl jo žūstantiems kariams svarbą… Ir kvietė vaikus mokytis „atsidavimo Tėvynei“ iš savo buvusio bendradarbio, seno čekisto San Sanyčiaus, kuris dirbo visus valstybei reikalingus darbus, būdamas dėkingas, kad Tėvynė suteikė galimybę jai aukotis ir triūsti.
Tokie dalykai dedasi Rusijos imperijoje. Ten patriotizmas, kaip ir senais laikais, siejamas su besąlygišku asmens pasiaukojimu valstybei ir ją valdantiems. O Lietuvos Respublikoje?
Netrukus mūsų švietimo, mokslo ir sporto ministrė patvirtins net dvi programas, skirtas Lietuvos valstybės piliečiui ugdyti. Greta atnaujintos visiems mokiniams privalomos Pilietiškumo pagrindų programos visuomenei pateikta ir nauja, pasirenkama Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa.
Šioje programoje apibrėžtas piliečio ir valstybės santykis beveik nesiskiria nuo Rusijos švietimo dokumentuose nusakyto žmogaus ir tėvynės santykio. Joje dominuoja valstybė. Veik nėra laisvo piliečio.
„Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko tikslas – ugdyti atsparius, patriotiškus Lietuvos piliečius, suvokiančius savo indėlį stiprinant šalies nacionalinį saugumą ir gynybą bei galinčius efektyviai ir saugiai veikti ekstremalių situacijų, krizių ir karo atveju. […]
Siekdami nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko tikslo mokiniai… ugdosi vertybines nuostatas, kurios skatintų tapatinimąsi su valstybe ir pasitikėjimą ja, pilietiškumą ir patriotizmą, bendruomeniškumą, savanorišką rengimąsi valstybės gynybai ir pasiryžimą ją ginti iškilus poreikiui“, – rašoma mokykloms pirmąsyk siūlomo dalyko programoje.
Ir priešinga paradigma yra pagrįstas Pilietiškumo pagrindų programos projektas. Joje dominuoja asmuo. Ir veik nėra valstybės.
„Pilietiškumo pagrindų dalyko ugdymo tikslas – ugdyti sąmoningą, savarankišką ir veiklią asmenybę, puoselėjančią demokratines vertybines nuostatas, gebančią kritiškai vertinti informaciją ir kurti pažangią Lietuvos pilietinę visuomenę“, – teigiama atnaujintoje Pilietiškumo pagrindų programoje.
Ir nė vienoje mokyklinėje programoje nėra Respublikos! Nėra Lietuvos Respublikos. Nėra laisvo žmogaus, laisvo piliečio santykio su ja.
O būtent piliečio ryšys su Respublika, su bendrapiliečių politine bendrija ne vieną amžių buvo aptarinėjamas, svarstomas Lietuvos mokyklose, kolegijose, universitetuose. Čia aiškintasi, kuo skiriasi Maskvos despotijai būdingas nelaisvo žmogaus „atsidavimas valdovui ir valstybei“ nuo LDK Respublikos piliečio laisvo įsipareigojimo savo bendruomenei, savo politėjai. Kuo skiriasi priklausomo žmogaus baimė ir laisvo žmogaus solidarumas, ištikimybė?
XVI amžiuje šiuos dalykus mėgino nusakyti Lietuvos Statutai. Šiems klausimams po Vasario 16-osios daug dėmesio skyrė Stasys Šalkauskis, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Po Kovo 11-osios – Meilė Lukšienė.
Kodėl po trisdešimties atkurtos Lietuvos Respublikos metų mes šios tradicijos atsisakome? Ir dar Rusijos imperinio karo akivaizdoje, kai konceptuali mūsų kurtos respublikos ir Maskvos despotijos antitezė tampa kaip niekad aktuali?
Ar tikrai Lietuvos mokyklai reikalingos dvi skirtingomis paradigmomis pagrįstos programos? Ar nepakaktų vienos, gebančios laisvą žmogų ir laisvą valstybę įsipareigojimo ryšiais sujungti?
Nuorodos į šaltinius:
Putino pamokos vaikams ištraukos: https://www.svoboda.org/…/ne-rezinovaya…/32015579.html
Rusijos Federacijos patriotinio auklėjimo koncepcija: https://www.xn--80ajfgdpew3ad2l.xn--p1ai/…/Kontseptsiya…
Lietuvos mokyklinių programų projektai: https://e-seimas.lrs.lt/…/c1fe90e0fdfa11ecbfe9c72e552dd5bd
Projektas Svarbiausi tautinio identiteto dėmenys: kalba ir etninė kultūra, 6 tūkst.
Opios švietimo problemos akivaizdoje – neeilinė situacija gimnazijoje: vaikus matematikos moko specialioji pedagogė
– lrytas.lt/lietuvosdiena/svietimas/2022/11/17/news/opios-svietimo-problemos-akivaizdoje-neeiline-situacija-gimnazijoje-vaikus-matematikos-moko-specialioji-pedagoge-25196412