Per visus praėjusius metus BTA draudimas savo klientams už stichinių nelaimių padarytą žalą išmokėjo 1,29 mln. eurų. Kartu pirminiai įmonės duomenys rodo, jog vien per pirmuosius šešis šių metų mėnesius stichinių nelaimių žaloms atlyginti prireikė daugiau nei 1,35 mln. eurų.
Tai, anot BTA padalinio Lietuvoje vadovo Tadeušo Podvorskio, yra akivaizdžiai klimato kaitos finansinę grėsmę liudijantis pokytis.
Klimato kaita keičia žaidimo taisykles
„Kelis paskutinius metus stebima aiški tendencija: gausėja įvykių, susijusių su stichinėmis nelaimėmis, o taip pat didėja dėl šių nelaimių skirtų draudimo išmokų suma. Ir tai nėra vien mūsų įmonės ar Lietuvos problema – tenka pripažinti, kad tai yra klimato kaitos atgarsiai, girdimi visame pasaulyje“, – sako vadovas.
T. Podvorski žodžius patvirtina ir įmonės statistiniai duomenys: nuo 2018 m. nuolat auga ir su stichinių nelaimių žala susijusių draudiminių įvykių kiekis, ir išmokų dydis. Turtą dažniausiai suniokoja audros. Tuo tarpu KASKO apdraustų automobilių savininkai vis dažniau kreipiasi dėl krušos padarytų nuostolių – vidutinė žala transporto priemonėms dėl gamtos reiškinių jau nuo 2018 m. viršija 1000 eurų.
Perdraudimo kompanija „Munich Re“ šių metų pradžioje skelbė, jog 2021-aisiais stichijos visame pasaulyje sunaikino apdrausto turto už 120 mlrd. JAV dolerių – tai yra antra pagal dydį metinė žala istorijoje, po rekordinių 2017 m., kurie buvo išskirtiniai dėl uraganų gausos.
Vien uragano Ida padaryta žala, kuris praėjusiais metais siaubė ir apgadino daugybės amerikiečių turtą keliose valstijose nuo Naujojo Orleano iki Niujorko, siekė 36 mlrd. JAV dolerių.
Kelis milijardus eurų teko pakloti ir Vokietijos gyventojams bei įmonėms, kurie nukentėjo kilus milžiniškiems potvyniams.
Klimatologė: tai nėra išskirtinumas
Didelę dalį išmokų dėl žalos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės skyrė po žiemą itin gausiai siautusių audrų. Klimatologų teigimu, tokie reiškiniai nėra neįprasti, o jų dažnis ateityje didės. „Šiemet sausį buvo fiksuojamos intensyvios cikloninės cirkuliacijos dienos. Tokie reiškiniai žiemą nėra neįprasti. Na, ir apskritai žiema yra audrų sezonas“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologė Viktorija Mačiulytė.
Jos teigimu, kuomet žiemos būna šaltos, vyrauja anticikloninė cirkuliacija. Jei tokie anticikloniniai dariniai būna stabilūs, jie neprileidžia drėgmę nešančių ciklonų. Tačiau, kadangi vidutinė žiemos temperatūra auga, silpsta anticikloninė cirkuliacija ir gali gausėti audrų.
„Dėl augančios temperatūros atmosferoje daugėja drėgmės, keičiasi atmosferos stabilumas, ji tampa greitesne, nepastovesne. Teks susidurti su visokiausiais reiškiniais, ir jų kaita bus intensyvesnė. Klimato sistema išsibalansavo, kritulių kiekis per sezoną tapo ne tokiu tolygiu, o pasižymi pikais, kuomet tarp stiprių liūčių susiduriama su sausais periodais“, – aiškina V. Mačiulytė.
Mokslininkės teigimu, žinant, kad klimato kaitos greitai sustabdyti nepavyks, žmonėms būtina galvoti apie atsparumo klimato kaitai didinimą.
„Gausus kritulių kiekis per trumpą laiką miestuose gali pridaryti milžiniškos žalos – praėjusiais metais matėme, kaip skendo Vokietijos miestai. Tuo tarpu miškai ir pievos pasižymi kur kas didesniu atsparumu stiprioms liūtims: jų paviršiai, skirtingai nei asfaltas, sugeba sugerti drėgmę”, – atsparumo klimato kaitai elementus pažymėjo V. Mačiulytė.
„Jau dabar kai kuriuose miestuose atnaujinamos kritulių nutekėjimo sistemos. Tačiau kartu reikia diegti ir kitas inovacijas, pavyzdžiui, drenuojančias automobilių stovėjimo aikšteles, ir plėsti žaliuosius plotus miestuose, taip didinant atsparumą klimato kaitos stiprinamiems reiškiniams“, – pabrėžia klimatologė.
Keičia draudimo bendrovių elgesį
Didžiausių pasaulio draudimo bendrovių sudarytoje ataskaitoje „Walking the Talk: How Insurers Can Lead Climate Change Resiliency“ nurodoma, jog draudimo bendrovių vadovai būtent klimato kaitą vertina kaip didžiausią susirūpinimą keliančią grėsmę ir į šią grėsmę reaguoja veiksmais.
Pavyzdžiui, kelios stambios JAV draudimo kompanijos pasitraukė iš Kalifornijos valstijos dėl to, kad šioje valstijoje padažnėję miškų ir krūmynų gaisrai išaugino namų draudimo kainą, o valstijos įstatymų leidėjai nusprendė apriboti viršutinę namų draudimo kainos ribą. Tačiau tai – kraštutinumas, kurio imtis paskatino ir politiniai sprendimai.
Keičiantis stichinių nelaimių dažnumui ir augant šių nelaimių kainai draudimo bendrovės verslo tvarumą siekia išlaikyti edukuodamos klientus bei didindamos jų atsparumą gamtinėms jėgoms – paaiškindamos, kaip pasirengti labiausiai tikėtinoms nelaimėms ir iš anksto bei tinkamais kanalais savo klientus įspėdamos apie artėjančias grėsmes, taip suteikdamos galimybę išvengti skaudžiausių pasekmių.
„Deja, tenka pripažinti, kad klimato kaita jau nėra tik mokslininkų straipsniuose sutinkamas reiškinys. Tai jau yra mūsų realybė, kurios kainą stebime kiekvieną dieną. Ir ateityje klimato kaitos pavojai, įskaitant žalą turtui, tik dažnės ir stiprės, o tai keičia ir draudimo bendrovių elgesį“, – konstatuoja T. Podvorskis.
