Serbentai – tai Lietuvos soduose dažnai augančių agrastinių šeimos daugiamečių uogakrūmių uogos, kurios gali būti raudonos, baltos arba juodos spalvos. Serbentai turi labai mažai kalorijų, juose beveik nėra riebalų, labai nedaug baltymų ir saikingas kiekis angliavandenių, bet randamas didelis kiekis antocianinų bei vitamino C.
Dėl šių priežasčių prekybos tinklo „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pataria serbentus įtraukti į savo kasdienės mitybos racioną, o kulinarijos technologė Lina Barčaitė dalijasi patarimais, ką galime iš jų pasigaminti artėjant derliaus nuėmimui.
Serbentai – antocianinų šaltinis
Kaip teigia „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, visų trijų spalvų serbentai savo sudėtyje turi magnio, kalio, kalcio, cinko, geležies, taip pat vitaminų A, C ir B.
„Raudonieji serbentai labiausiai vertinami dėl medžiagos, vadinamos oksikumarinu, kuri normalizuoja kraujo krešėjimą, o tai svarbu infarkto profilaktikai. Pektinai, esantys raudonuose serbentuose, suriša blogąjį cholesterolį. Tuo tarpu juodieji serbentai yra naudingi dėl savo sudėtyje didelio kiekio antocianinų. Antocianinai yra lėtinį uždegimą slopinančios medžiagos, svarbios ir cholesterolio lygio korekcijai, taip pat virškinimo sistemos organams: kepenims, kasai bei visam virškinimo procesui“, – uogų naudą vardija dr. E. Gavelienė.
Pasak gydytojos, vartojant serbentus kai kuriems gali pasireikšti padidintas jautrumas ar alergija, tad reikėtų stebėti savo organizmo pojūčius. Taip pat gydytoja dietologė įspėja, kad ne visuomet iš karto po žarnyno operacijų ar žarnyno ligų paūmėjimo galima valgyti šviežias uogas: „Be to, klaidinga manyti, kad uogų galima prisivalgyti metams į priekį. Tos naudingos medžiagos, kurios yra uogose, veikia čia ir dabar, tad, deja, jų prisikaupti organizme metams į priekį neišeina. Valgant serbentus taip pat svarbu jausti saiką ir neviršyti 200-300 gramų normos per dieną.“
Jei soduose ar daržuose gausiai užderėjo serbentų, vienas iš geriausių jų konservavimo būdų yra šaldymas: „Uogas galima šaldyti tiesiog nuplautas ir nudžiovintas, bet taip pat jos gali būti trinamos ir tikrai nebūtina dėti papildomai cukraus ar kitų priedų. Nors dalis maistinių medžiagų šaldymo metu prarandama, išlieka žmogui naudingas kiekis antioksidantų, polifenolių bei mineralinių medžiagų.“
Serbentai tinka ne tik desertų gamybai
Pasak „Rimi“ kulinarijos technologės Linos Barčaitės, tradiciškai serbentai yra desertų, ypač pyragų, šerbetų ir ledų, sudedamoji dalis, tačiau šiuolaikinėje virtuvėje jie dažnai naudojami ir kaip pikantiškų mėsos patiekalų garnyras.
„Kadangi serbentai prinoksta vasarą – tai geriausias metas juos valgyti šviežius, o nuėmus derlių galima konservuoti, gaminti gardžias uogienes bei sirupus, kurie leis mėgautis išskirtiniu serbentų skoniu ištisus metus“, – pažymi kulinarijos technologė.
L. Barčaitė teigia, jog švieži serbentai puikiai tinka gardinti vasariškoms salotoms su žalumynais, kruopomis, pankoliais ir kedro riešutais. Dėl savo malonios rūgštelės serbentai tinkami ir padažams gaminti – jie gali būti tiek saldūs, tiek ir pikantiško skonio. Ši uoga taip pat dera prie žvėrienos kepsnių ar riebesnių patiekalų, o serbentų užtepėlė suteiks gaivumo ir sūrio užkandžiams.
„Šviežių arba džiovintų serbentų galima dėti į duonos, bandelių, keksiukų, sausainių, biskvitinių pyragų, bandelių, blynų ar vaflių tešlą arba naudoti kaip įdarą trupiniams, pyragams, pyragaičiams. Tuo tarpu serbentų sultys puikiai tinka visų rūšių gėrimams ruošti. Neskubėkite išmesti ir serbentų lapų, iš jų pasigaminsite gardžią bei sveikatai naudingą arbatą“, – siūlo specialistė.