„Kauno energija“ iki naujojo šildymo sezono pradžios planuoja rekonstruoti 14 km susidėvėjusių šilumos tinklų mieste. Tam paruošta 19 projektų, kurių bendra vertė siekia beveik 11 mln. eurų.
Tai didžiausias iki šiol atnaujintų šilumos trasų ruožas, apimsiantis net keletą miesto mikrorajonų.
Šiuo metu bendrovė prižiūri 410 km įvairaus skersmens šilumos trasų, kuriomis miesto šiluma aprūpina 120 tūkst. vartotojų ir 3,5 tūkst. komercinių objektų ne tik Kaune, Kauno rajone, bet ir Jurbarke.
Numatyta, kad iki naujojo šildymo sezono pradžios rekonstrukcijos bus vykdomos K. Baršausko, Varnių, Jotvingių, Medvėgalio, Žaibo, P. Vaičaičio, K. Griniaus gatvėse. Taip pat – Sukilėlių ir Pramonės prospektuose. Įvairaus skersmens šilumos tinklai bus keičiami ir keliose mažesnėse miesto gatvėse.
Bendrovės Tinklo valdymo skyriaus vadovo Audriaus Pupininko teigimu, atnaujinti šilumos tinklų atkarpas minėtose vietose būtina, nes jų amžius siekia daugiau nei 30 metų.
Atnaujinami vamzdynai
„Atnaujinimui atrinkti fiziškai pasenę, daugiausiai susirūpinimo keliantys ruožai bei mazgai, kurių neatnaujinus, kiltų reali grėsmė šilumos trasų trūkiams šaltuoju metų laiku. Jei taip nutiktų, gyventojai žiemą liktų ne tik be karšto vandens, bet ir šildymo“, – priežastis vardina specialistas.
Anot jo, naujieji vamzdynai, kuriais bus tiekiama miesto šiluma rekonstrukcijoms pasibaigus, tarnaus mažiausiai 30 metų.
„Keisdami susidėvėjusius vamzdynus naujais, naudojame iš anksto poliuretanu izoliuotus vamzdžius su integruotais specialiais indikatoriais, leidžiančiais operatyviai pastebėti galimus termofikacinio vandens nuotėkius, atrasti konkrečias trūkių vietas.
Todėl avarijos atveju, gedimus galėsime šalinti itin operatyviai net ir po kelių dešimtmečių“.
Senus vamzdynus pakeitus šiuolaikiškais, sumažės ne tik avarijų tikimybė ir šilumos nuostoliai, sumažės ir šilumos gamybos bei tiekimo savikaina.
Rekonstrukcijos leis sumažinti ir į aplinką išmetamo CO2 kiekį, mat padidėjus bendram šildymo sistemos efektyvumui, bus sudeginama mažiau kuro, reikalingo tam pačiam šilumos kiekiui pagaminti.
„Kauno energijos“ atstovo teigimu, keičiant susidėvėjusius vamzdynus, gyventojai didelių nepatogumų neturėtų patirti, nes šiluma karštam vandeniui ruošti jiems bus tiekiama iš netoliese įrengtų mobilių katilinių. „
Mūsų tikslas – užtikrinti kokybišką ir nepertraukiamą šilumos tiekimą visiems bendrovės klientams net ir tinklų rekonstrukcijos metu, todėl vykdant ilgesnės trukmės darbus šilumos trasose, įrengsime mobilias katilines, galinčias pilnai patenkinti karšto vandens poreikį ne tik konkrečiose gatvėse, bet ir mikrorajonuose“, – komentuoja A. Pupininkas.
Specialistas primena, jog be numatytų šilumos tinklų atnaujinimo, šiuo metu mieste intensyviai vykdomi ir kasmetiniai hidrauliniai šilumos trasų bandymai.
Jų metu vamzdynuose sukeliamas didelis slėgis, kurio dėka aptinkami ir operatyviai pašalinami išryškėję gedimai – vamzdynų deformacijos, trūkiai.
Dėl vykdomų darbų laikinai ir palaipsniui yra stabdomas karšto vandens tiekimas.
Bendrovė, siekdama sumažinti dėl laikino paslaugų stabdymo susijusius nepatogumus, gyventojus apie termofikacinio vandens tiekimo nutraukimą informuoja ir trumposiomis SMS žinutėmis.
Labiausiai be dėmesio, kaip vis girdisi, yra Vilniaus regionas, o didžiausią dėmesį gauna Kauno regionas. Tai, kad būtų aiškiau, kas norima pasakyti, gal derėtų sakyti tiesiau – mažinkime dėmesį Kauno regionui, jį didinkime Vilniaus regionui.