Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija – Ričardas Piličiauskas (pirmininkas), Irmantas Jarukaitis (pranešėjas), Anatolijus Baranovas, Laimė Baltrūnaitė ir Laimutis Alechnavičius – 2014 m. spalio 6 d. posėdyje išnagrinėjo bylą, kurioje Seimo narys Naglis Puteikis prašo pripažinti, kad energetikos ministro patvirtintos 2010 m. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) prieštarauja Statybos ir Šilumos ūkio įstatymams, nes neteisėtai reglamentuoja, o faktiškai uždraudžia žmonėms pakeisti savo butų ir patalpų šildymo būdą, atsisakant brangaus ir neekonomiško centralizuoto šildymo.
Teisininkas, Žvėryno bendruomenės vicepirmininkas Paulius Markevičius, kuris teismo posėdyje atstovavo N. Puteikį, pabrėžė, kad į teismą kreiptasi siekiant apginti vartotojų interesus ir panaikinti teisinėje valstybėje nepriimtiną padėtį, kai keli teisės aktai skirtingai reglamentuoja tą patį teisinį santykį. „Šiuo metu padėtis tokia, tarsi valstybėje galiotų dvejos kelių eismo taisyklės: vienos lieptų sukti į dešinę, antros – į kairę“, – teigė P. Markevičius.
Jis nurodė konkrečius atvejus, kai šilumos vartotojai, norintys pakeisti centralizuotą savo butų šildymą kitokiu, dėl prieštaringo reglamentavimo yra verčiami laikytis kartais net ir nesuderinamų nurodymų, o neretai ir nukenčia dėl to, kad skirtingi teisės aktai skirtingai reglamentuoja statybos darbų pradžią, vykdymą ir pabaigą.
Pavyzdžiui, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis nurodo, kad buto ir kitų patalpų šildymo būdas yra keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Tuo metu Taisyklėse nurodytas jau kitas, sudėtingesnis kelias: norint atjungti butą nuo centrinio šildymo, namo valdytojas – o ne pats buto savininkas – turi parengti paprastojo remonto aprašą ir gauti visų gyventojų sutikimą, o tada prašyti išduoti šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo technines sąlygas. Tokia tvarka, anot P. Markevičiaus, yra nelogiška jau vien todėl, kad neracionalu rengti aprašą dar neturint sąlygų – tai tas pat, kaip namą pradėti statyti nuo stogo.
Prieštaringai reglamentuojama ir tai, kada sutartis dėl šilumos tiekimo laikoma nutraukta. Pagal Taisykles (117, 122, 123 punktus) – kai surašomas įrenginio atjungimo aktas, kurį pasirašo namo valdytojas, buto savininkas ir šilumos tiekėjas. Tuo metu Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis nurodo, kad sutartis laikoma nutraukta „nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento“ (ši sąvoka Statybos įstatyme nebenaudojama jau ketverius metus, todėl N. Puteikis užregistravo Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo, be kitų dalykų, siūlo ištaisyti ir šį teisinį absurdą).
Kaip pažymėjo P. Markevičius, tokio teisinio chaoso įkaitais tapę piliečiai neretai nukenčia bandydami realizuoti įstatymuose deklaruotą savo teisę pakeisti šildymo būdą: pralaimi bylas teismuose vien todėl, kad nesilaikė Taisyklių, nors tie patys teismai pripažįsta, kad pagal Statybos įstatymą viskas padaryta teisingai.
Energetikos ir Aplinkos ministerijų, kurios šioje byloje yra atsakovės, teisininkės prašė N. Puteikio prašymą atmesti.
Tarp jų ir P. Markevičiaus įvyko įdomi dvikova dėl teiginio, kad Energetikos ministerija neteisėtai reglamentuoja statybos teisinius santykius, kurių reglamentuoti neturi teisės. Bandydama atremti šį priekaištą, Energetikos ministerijos atstovė Daiva Gasiūnaitė pareiškė, esą Taisyklės nenustato jokių naujų statybos taisyklių, o tik susistemina kitais įstatymais jau nustatytus reikalavimus. Į tokį paaiškinimą P. Markevičius reagavo klausimu, iš kokių teisės aktų į Taisykles buvo perkeltas reikalavimas, jog tuo atveju, jei norima atjungti visą namą, reikia gauti daugumos, o jei vieną butą – visų gyventojų sutikimą. D. Gasiūnaitė tokio teisės akto nurodyti negalėjo. Nei ji, nei kita ministerijos atstovė nieko neatsakė ir į klausimą, iš kur Taisyklėse atsirado dar viena nuostata, kurios nėra Statybos įstatyme – jog darbai pabaigiami surašant įrenginio atjungimo aktą, kurį pasirašo namo valdytojas, buto savininkas ir šilumos tiekėjas. Galiausiai abi ministerijos atstovės pripažino, kad atsakyti nėra pasirengusios, nes tokių pavyzdžių nebuvo teismui pateiktame prašyme. „Energetikos ministerija ėmėsi keisti tvarką, nustatydama normas, kurių nėra Statybos įstatyme“, – reziumavo P. Markevičius.
Nutartį teismas skelbs spalio 27 d. 15 val.
Pagarba ir Nagliui Puteikiui, ir Povilui Markeviciui.
Lietuvos istatymu priemejas, t.y. Seimas, priiimta tokius istatymus, kad gyventojams butu kuo sunkiau gyventi ir ka jie bedarytu, visada butu kalti. Tik valdzia yra teisi visada ir be isimciu.
Jonai Ramanauskai, pasakyk iš kur atsiranda tokia valdžia. Aš tokios nerenku.