Keleivių vežimo traukiniais bendrovė „LTG Link“ atnaujina tarptautinius reisus į Lenkiją – jie bus vykdomi bendradarbiaujant su Lenkijos vežėju „Polregio“. Traukiniai maršrutu Kaunas-Balstogė-Kaunas vėl kursuos nuo liepos 1 d.
Bilietų prekyba atnaujintu maršrutu pradedama nuo birželio 1 d. Iš Balstogės traukiniai išvyks penktadieniais-šeštadieniais 14 val. 58 min., o iš Kauno – šeštadieniais-sekmadieniais 9 val. 10 min.
„Tarptautinių traukinių maršrutams užtikrinti reikalingi kompleksiniai sprendimai. Šiam sugrįžimui ruošėmės ne vieną mėnesį, tad atšaukus beveik visus COVID-19 ribojimus bei stebint augantį susisiekimo su Lenkija poreikį jau galime pristatyti pirmųjų grįžtančių reisų į Lenkiją datas.
Geležinkeliai yra patikimiausias būdas žmonių pervežimui, todėl šiandien kaip niekada svarbu turėti aktyviai veikiančią geležinkelių jungtį su Vakarais. Kartu grąžiname galimybę traukinių entuziastams vykti į Lenkijos miestus laisvalaikio tikslais, pasiekti Varšuvą, o per ją – ir kitus Europos miestus“, – sako „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.
Į Balstogę vykstančiame traukinyje bus 140 vietų, kelionės į šį miestą trukmė sieks 4 val. 33 min. Standartinio bilieto kaina bus 11 EUR, kartu keliaujantiems vaikams taikomos nuolaidos.
Norintys traukiniais pasiekti Varšuvą tai galės padaryti Balstogėje persėsdami į kitą traukinį. Numatoma, kad kelionė nuo Kauno iki Varšuvos, įskaitant persėdimui skirtą laiką Balstogėje, truks 7 val. 54 min.
Kaip ir Lietuvoje, šiuo tarptautiniu maršrutu bus galima patogiai vežtis asmeninį rankinį bagažą ar dviračius, o turint veterinarijos gydytojo išduotą pažymą apie gyvūno sveikatą – keliauti su augintiniais. Dviračio, gyvūno ar daugiau nei 36 kg (bet ne daugiau kaip 50 kg) sveriančio bagažo vežimas kainuos po 2 EUR.
Na matai, ar ne lenkybė Lietuvos valdžioje jau baigia Kauną paversti dar viena Lenkijos vaivadija. Ir matyt, to traukinio kursavimą teks LTG Link subsidijuoti už valstybės pinigus. O juk pirmiausiai savo šalyje derėtų atkurti susisiekimą Vilnius- Druskininkai ir toliau vėžę pratęsti iki Augustavo (Balstogės). Tokiu atveju geležinkelis duotų naudą Lietuvos valstybei ir paslaugą šimtus kartų didesniam žmonių skaičiui. Dabar tai veikiausiai yra tik lenkiškos Kauno užmačios iš valstybės kišenės…
Kokios ten uzmacios, kas nores 180km vilktis 4.5val? 3 val maksimum kai dar pagalvociau, ar verta
Apskritai ta vėžė kaip keleivinė link Lenkijos nebuvo ir nebus reikalinga, o kroviniams visiškai pakako buvusio geležinkelio su krovinių terminalu Šeštokuose. Buvo ir yra tikslinga greituoju 249 km/val greičio keleiviniu geležinkeliu susijungti Baltijos šalims savo sostines. Keleivių būtų pakankamai, pritrauktų žymiai daugiau pasaulio turistų, duotų valstybėms pelną, atrodytume kaip moderni šalis. Tačiau, matyt, valdžios partijoms rūpėjo savas biznis, o gal tai buvo svetimų šalių interesai, kad tapo sukišti 365 mln į keleiviniam susisiekimui neperspektyvią vėžę nuo Kauno iki Lenkijos sienos. Dabar, matyt, kad užmaskuotų tą 365 mln. nesąmonę dėl akių varinėja keleivinį traukinį tarp Kauno ir Baltstogės, o tarp Baltijos šalių greitojo 249 km/val traukinio kaip neturėjome, taip ir neturime.
Atsakomybės dėl to nė valdžių asmenims, nė partijoms viešai niekas nekelia. Tai va toks tas demokratinis gyvenimėlis gavosi…
Lenkai vėl aplenkė lietuvius – greitkeliu nuo Kauno iki Lenkijos saugiai lėksime ne anksčiau kaip po trejų metų
– ve.lt/aktualijos/lenkai-vel-aplenke-lietuvius-greitkeliu-nuo-kauno-iki-lenkijos-saugiai-leksime-ne
,, Lietuva beviltiškai pralaimi kelių atnaujinimo lenktynes su pietų kaimyne. Naujausias tokio atsilikimo pavyzdys – Lietuva nespės kartu su Lenkija abi šalis sujungti moderniu ir saugiu greitkeliu.”