
Kijevą, Minską, Vilnių ir Rygą nuo šiol bus galima pasiekti traukiniu. Rugsėjo 28 dieną pradeda kursuoti traukinys, kuris sujungs šias keturias valstybių sostines. Penktadienį popiet pirmasis traukinys pajudės iš Kijevo, o šeštadienį keleiviai iš Vilniaus ar Šiaulių geležinkelio stočių galės vykti į Rygą, Minską arba Kijevą.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus Lino Baužio, pirmaisiais mėnesiais iš Kijevo į Rygą vyks bandomieji važiavimai. Įvertinus jų rezultatus, ateityje gali keistis traukinio išvykimo laikai, galbūt – ir dažnis.
„Siekiame plėsti kelionių traukiniais geografiją. Vystome ne tik vietinio susisiekimo maršrutus, bet ieškome ir galimybių vežti keleivius į užsienio šalis, tad nuo šio rudens dalyvaujame šiame projekte. Keturių sostinių traukinys – sudėtingas ir ambicingas užmojis, tad pirmąjį pusmetį vyks bandomieji važiavimai, kurių rezultatai ateityje leis paslaugą tobulinti“ – sako Keleivių vežimo direkcijos vadovas Linas Baužys.
Kelionė traukiniu iš Vilniaus į Rygą truks apie 4 val. 30 min., iš Šiaulių – apie 2 valandas. Traukiniai Kijevas–Ryga kol kas kursuos kartą per savaitę.
Bilietus į traukinius jau galima įsigyti geležinkelio stočių kasose, ateityje planuojama bilietais prekiauti ir internetu. Kelionės kaina važiuojant iš Šiaulių į Rygą kainuos nuo 16 eurų, iš Vilniaus – nuo 23 eurų. Traukinio bilietai Vilnius–Kijevas kainuos nuo 50 eurų. Į Kijevą važiuosiantiems keliautojams reikės turėti tranzitines Baltarusijos vizas.
Tas 4-ių šalių traukinys – mažas, gal net 19 amžiaus, džiaugsmas Baltijos šalims, kai jos visai realiai 100-mečio proga galėjo turėti 240 km/val greičio traukinį – “Rail Baltica”, jungiantį Vilnių – Rygą – Taliną. Taip Ryga būtų tapusi pasiekiama per 1,5 valandos. Tai būtų labai patrauklu turizmui – atskridus į Vilnių ar Taliną būtų labai patogu tokiu traukiniu pervažiuoti visas 3 šalis, pabūnant po pora dienų kiekvienoje. Tačiau Lietuvos valdžios “saliamonai” 365 mln. eurų sukišo nutiesdami keleivių srauto atžvilgiu neperspektyvią, vien į Lenkijos pasienį tevedančią europinės vėžės atkarpą nuo Kauno iki Šeštokų. Ir tai daryta esant rusiškos vėžės geležinkeliui tarp šių vietų. Kokius pelnus ar nuostolius valstybei duoda ši jau ketvirtus metus naudojama vėžės atkarpa Susisiekimo ministras su LG tyli, o nacionalinę misiją atliekanti LRT to nepasidomi. Šių šimtų milijonų “įsisavinimas” nedomina ir Karbauskio Seimo komisijų. Sakau, tai gal EK auditas galėtų čia postūmį duoti, EK savo atstovą Lietuvoje juk turi… Negali jau visi lyg susitarę taip ilgai to nepastebėti…
Teisingiau būtų buvę Kauną įtraukt, ne Vilnių
Teisingiau būtų ne Vilnių ar Kauną, o visoj Lietuvoj parstumt vieną bėgį, kad visur būtų europinė vėžė.