Gruodžio 10 d., sekmadienį, iš Vilnius į Minskas pradės važiuoti nauji elektriniai „Lietuvos geležinkelių“ traukiniai. Baltarusijos sostinę keleiviai pasieks erdvesnėmis, verslo kelionėms puikiai pritaikytomis transporto priemonėmis.
„Vilnius–Minskas – viena mėgiamiausių „Lietuvos geležinkelių“ krypčių, todėl įvertinę keleivių srautus, keliaujančiųjų įpročius ir galimybes, pasiūlėme erdvesnius, verslo kelionėms puikiai pritaikytus traukinius. Kelionė iš Vilniaus į Minską traukiniu trunka vos 2 val. 30 min. Tai yra bene greičiausias būdas keleiviams pasiekti Baltarusijos sostinę, negaištant laiko eilėse pasienyje, kur piko metu galima praleisti ir 4 valandas“, – pasakoja „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Keliaujant traukiniu galima bus naudotis nemokamu bevieliu interneto ryšiu, įkrauti nešiojamąjį kompiuterį, mobilųjį telefoną. Tam skirtuose laikikliuose keleiviai galės vežtis dviračius, vežimėlius ar didesnį bagažą.
Bilietas iš Vilniaus į Minską kainuoja nuo 15,49 iki 28,25 Eur. Naujoviškuose traukiniuose įrengtos dvi klasės: verslo ir ekonominė. Į verslo klasės bilieto kainą įskaičiuoti gėrimai ir užkandžiai, ekonominės klasės keleiviai galės juos įsigyti už papildomą mokestį. Nuo gruodžio 10 d. kasdien Baltarusijos sostinę galės pasiekti kur kas daugiau keleivių: naujuose dviaukščiuose traukiniuose yra du kartus daugiau vietų nei iki šiol – net 296.
Traukiniai iš Vilniaus į Baltarusijos sostinę kasdien išvyksta 6.15 val. ir 15.05 val. Pakoreguotas ir traukinių Minskas-Vilnius tvarkaraštis – nuo šiol traukiniai iš Baltarusijos sostinės kasdien išvyksta 10.35 val. ir 19.30 val. Bilietus į šiuos traukinius galima įsigyti ir internetu.
Vilnius-Minskas yra vienas mėgstamiausių „Lietuvos geležinkelių“ maršrutų. Juo per pirmuosius 10 šių metų mėnesių vežta daugiau nei 200 tūkst. keleivių.
Susiję straipsniai:
- Iš Vilniaus į Klaipėdą išriedėjo nauji traukiniai
- „Lietuvos geležinkeliai“ naujuoju maršrutu ruošiasi sujungti Kauną su Varšuva
- „Lietuvos geležinkeliai“ naujuoju maršrutu ruošiasi sujungti Kauną su Varšuva
- Atvertas Lyduvėnų tiltas turistams
- Dviaukščiams traukiniams Lietuvoje – ketveri
- Neapdraudus automobilio bus skirta bauda ir vairuotojui, ir savininkui
- Registruoti naudotas transporto priemones bus paprasčiau
- Vilniaus geležinkelio stotyje – nauja susisiekimo sostinėje erdvė
- Švietimo ir mokslo ministerija savivaldybėms perduos 82 naujus mokyklinius autobusus
Šaunu, – tampa akivaizdu, kad nuo Rygos ateinančio “Rail Baltica” maršruto atšaką į Vilnių ekonomiškai tikslinga vesti ne nuo Kauno, o nuo Panevėžio. Tokiu atveju susidarytų greitoji 240 km/val geležinkelio linija, jungianti Baltijos šalių sostines trumpiausiu keliu ir be jokio persėdimo. Tokiu atveju atsirastų dar didesnis keleivių srautas iš Rygos, Talino, Helsinkio, o gal būtų ir Petrogrado į Minską persėdant į Minsko traukinį Vilniuje. Tai būtų patogu ir verslui ir turizmui, o pajamas iš to Lietuva turėtų kelis kartus didesnes. Tad, generalini direktoriau, argumentų, kad “Rail Baltica” atšaka į Vilnių turi būti vedama nuo Panevėžio per Ukmergę ar Molėtus, o ne nuo Kauno. Nutiesus “Rail Baltica” tarp Vilniaus ir Kauno kitų šalių keleivių srautui atsirasti nėra iš ko, juo važinėtų, kaip ir dabar savi Lietuvos keleiviai, tad tam pakanka dabar esamų susisiekimo galimybių, be to, tokiu atveju šiame ruože visos pajamos iš Lietuvos keleivių plauktų į Lietuvos biudžetą, jomis nebūtų dalijamasi po lygiai su kitomis Baltijos šalimis.
O į Berlyną kada traukianiai važinės?
Regis, Lenkija daro taip, kad į Berlyną traukiniais Baltijos šalys patektų tik per Balstogę, t.y. 300-400 km papildomai pasivažinėję po Lenkiją ir su pora persėdimų joje. Taigi traukinys tiesiai į Berlyną, manytina, dar tolimoje perspektyvoje.