1939-ųjų pavasarį, kai Lietuva rengėsi Europos krepšinio šventei, senajame žemyne jau klajojo karo šmėkla. Iš 17 šalių, ketinusių dalyvauti krepšinio varžybose, atvyko tik aštuonių šalių rinktinės.
Visos komandos žaidė kiekviena su kiekviena po vienas rungtynes. Čempionato išvakarėse dar nebuvo žinia, ar galės jame žaisti aukštaūgiai krepšininkai. Aukštų žaidėjų turėjo Estija ir Lietuva.
III Europos vyrų krepšinio čempionato atidarymas vyko naujojoje Sporto halėje gegužės 21 d. Joje tilpo 12 tūkst. žiūrovų. Sunkiausios buvo pirmosios rungtynės su Latvija.
Tik paskutinėmis sekundėmis Lubino metimu Lietuva laimėjo 37:36. Toliau turnyre Lietuva žaidė: su Estija (33:14), Lenkija (46:18), Prancūzija (47:18), Vengrija (79:15), Suomija (112:9), Italija (48:15). Pranas Lubinas žaidė visose rungtynėse ir pelnė Lietuvai daugiausia taškų (96).
Nė karto nepralaimėjusi Lietuva vėl tapo Europos čempione.
Krepšinis Lietuvoje labai išgarsėjo. 1939–1940 m. Kaunas turėjo jau 126 krepšinio komandas (87 vyrų ir 39 moterų). Daug komandų susikūrė ir provincijoje, ypač prie gimnazijų.
Žymiausi krepšininkai, dalyvavę tarpvalstybinėse rungtynėse: Andrulis, Baltrūnas, Norkus, Žėruolis, Nikolskis, Mackevičius, Petrauskas, Ralkevičius, Šačkus, amerikiečiai lietuviai: Budriūnas, Ruzgys, Lubinas, Talzūnas, Kriaučiūnas, Jurgėla, Žukas, Savickas, Knašas, Giedraitis.
Pasibaigus Europos čempionatui, Konstantinas Savickas, išvykdamas iš Lietuvos, net nenutuokė, kokie debesys renkasi virš jo numylėtos tėvynės, nežinojo, kad visam laikui bus priverstas gyventi JAV ir iš ten stebėti Amerikos lietuvių krepšininkų, žaidžiančių JAV klubuose, laimėjimus, sekti sportinę P. Lubino (kuris net 9 kartus buvo išrinktas į geriausių JAV žaidėjų penketuką „ALL Amerikans“) karjerą, žavėtis iš anapus Atlanto Sabonio, Marčiulionio, Chomičiaus ir kitų Lietuvos krepšininkų žaidimu.
Vis dėlto Konstantinui Savickui buvo lemta dar kartą pamatyti Lietuvą. Taip, kaip prieš 53 metus, 1991 m. Konstantinas dalyvavo jau IV pasaulio lietuvių sporto žaidynėse.
Duodamas interviu „Lietuvos ryto“ dienraščiui, jis pasakė: „Tikiu, kad išaugs nauji saboniai ir marčiulioniai, ir vėl susiburs nauja gera komanda“.
Jis kalbėjo, žvelgdamas į ateitį, nenumanydamas, kad jau nebesulauks Lietuvos krepšinio rinktinės laimėjimų Barselonos olimpiadoje.
Konstantinas Savickas mirė Čikagoje 1992 metų birželio pradžioje.
(Bus daugiau)
I dalis čia;
II dalis čia;
III dalis čia.
Literatūra:
Krepšinio kelias į Lietuvą. Interneto prieiga čia.
Konstantinas Savickas. Interneto prieiga: čia ir čia;
Birgelis S. Lietuvos krepšinio patriarchas. „Aušra“, 1992.
