Seimas šiandien pritarė Finansų ministerijos siūlymui tikslinti 2022 m. biudžetą ir didinti išlaidas šalies gynybai iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, toks pakeitimas sudarys galimybę šalies gynybai ir saugumui šiemet skirti papildomai iki 297,99 mln. eurų.
„Šiuo metu vieningai sutariame, jog turime daugiau dėmesio skirti mūsų krašto gynybai ir saugumui stiprinti. Rusijos brutalios agresijos prieš Ukrainą ir visą tarptautinę bendruomenę kontekste, jokie kompromisai su V. Putinu negalimi – drauge su transatlantiniais partneriais turime stiprinti gynybinius pajėgumus regione, o papildomos lėšos Lietuvos krašto gynybai padės tai užtikrinti“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Seime priimtame 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Finansų ministerijai suteikiama teisė skolintis valstybės vardu Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti – užtikrinti iki 2,52 procento BVP pagal 2021 metų gruodžio 22 d. Finansų ministerijos BVP prognozes Lietuvai.
Finansų ministerija skolintųsi pagal faktinį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nurodytą būtiną poreikį. KAM už šias lėšas numato įsigyti papildomos ginkluotės, karinės įrangos, šaudmenų, kibernetinio saugumo stiprinimo įrangos.
Šiuo metu įstatyme KAM numatyti asignavimai 2022 metams siekia 2,05 procento BVP pagal 2021 metų gruodžio EBPO BVP prognozę Lietuvai ir sudaro 1 201 mln. eurų.
Vyriausybė kovo pradžioje priėmė sprendimą pagal galiojančio biudžeto įstatymo nuostatas skirti iš skolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai papildomus 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai – išlaidoms, kurios reikalingos priimti NATO partnerių pajėgas.
Šiandien Seimui pritarus šių metų biudžeto įstatymo patikslinimui, sudaryta galimybė krašto gynybai neatidėliotinai skirti dar iki 257,6 mln. eurų.
Biudžeto tikslinimas priimtas vieningai: „už“ balsavo 123 Seimo narių, „prieš“ – 0, susilaikė – 0.
Lietuvos gėda vadinamas kelias – dar sunkiau važiuojamas: pasipylė ir automobilių gedimai
– delfi.lt/verslas/transportas/lietuvos-geda-vadinamas-kelias-dar-sunkiau-vaziuojamas-pasipyle-ir-automobiliu-gedimai.d?id=89514821
Jei nepainioju, būtent šis kelias buvo projektuotas kad būtų pritaikytas kažkokiems spec. lėktuvams, taip pat kaip atsarginis leidimosi bei kilimo takas atvejams, kai oro uostas subombarduotas?