Šiemet slidinėjimo mėgėjai gerokai drąsiau nei praėjusiais metais trasų ieško užsienio kurortuose. Draudikai fiksuoja, kad žiemos pramogų mylėtojai ant slidžių patiria ne tik malonius įspūdžius, bet ir netikėtas sveikatos problemas.
Daugiausia įvykių – Italijoje
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, šių metų gruodžio ir sausio mėnesiais, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kelionių draudimo žalų skaičius išaugo 6 kartus. Tarp jų – slidinėjimo metu patirtų draudžiamųjų įvykių padaugėjo net 9 kartus.
„Slidinėjimo metu patirtos nelaimės šių metų gruodį ir sausį sudaro dešimtadalį visų susirgimų ir nelaimių, patirtų kelionių metu. Šiemet populiariausia slidinėjimo kryptis mūsų klientų tarpe yra Italija. Šioje šalyje fiksuojame daugiausiai draudžiamųjų įvykių.
Kiek mažiau – Austrijoje, Šveicarijoje, Slovakijoje, Prancūzijoje bei Lenkijoje. Pastarieji mėnesiai parodė, kad Lietuvos slidininkai aktyviai grįžta į pamėgtas užsienio slidinėjimo trasas“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė.
Jos teigimu, daugiau nei pusę slidinėjimo metu patiriamų nelaimių sudaro kelio raiščių ir sąnarių sužeidimai, trečdalį – rankų ir kojų lūžiai, dešimtadalį – šonkaulių lūžiai. „Kiek rečiau, tačiau pasitaiko ir rimtesnių nelaimių, kurios baigiasi galvos arba stuburo traumomis“, – pasakoja A. Taraitienė.
„Gjensidige“ duomenimis, medicininės pagalbos išlaidos patyrus traumą slidinėjimo metu šiemet vidutiniškai sudaro 840 eurų. „Jei prireikia specialaus gelbėjimo transporto, pavyzdžiui, sraigtasparnio ar skubios medicininės operacijos, tuomet išlaidos siekia kelis tūkstančius eurų. Todėl rengiantis slidinėti, būtina įvertinti galimas rizikas ir tinkamai apsidrausti“, – pabrėžia A. Taraitienė.
Atnaujinti įgūdžių – į vietines trasas
„FreeskiAcademy” įkūrėjas ir slidinėjimo treneris Mantas Točelis sako, kad Lietuvos slidinėjimo trasose šiemet apribojimai švelnesni negu pernai, tačiau jie išlieka visuose šalies slidinėjimo centruose. „Liepkalnyje yra ribojami žmonių srautai, todėl trasose vienu metu būna mažiau slidininkų, jų kiekis pasiskirsto dienos eigoje. Kasdien visi bilietai būna išpirkti, taigi noro slidinėti Lietuvos žmonėms tikrai nestinga“, – kalba M. Točelis.
Jis atkreipia dėmesį, kad šiais metais daugėja ne tik kalnų slidinėjimo, bet ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi entuziastų, atliekančių įvairius triukus ore arba ant figūrų.
„Slidinėjimo trasų senbūviai po kelerių metų nori ne tik čiuožti nuo kalno, bet ir įveikti kliūtis ar tramplyną, todėl daugėja tų, kurie nori slidinėjimo trasose išmokti naujų dalykų. Du iš trijų žiemos sporto entuziastų renkasi slidinėjimą, vienas trečdalis – snieglenčių pramogas”, – sako slidinėjimo treneris.
M. Točelis pastebi tendenciją, kad nemaža dalis slidinėjimo mėgėjų treniruojasi ir įgūdžius atnaujina Lietuvoje, o po to vyksta į užsienio slidinėjimo trasas Prancūzijoje, Italijoje ir kitose Europos šalyse.
„Į svečias šalis savaitei ar dviem slidinėti važiuojantys žmonės nenori prarasti laiko besimokydami, todėl dauguma stengiasi Lietuvoje įgyti bazinį pasiruošimą. Žmonės įvardija, kad ne tik kainos, bet ir kalbos barjeras lemia jų poreikį su slidinėjimo pradžiamoksliu susipažinti Lietuvoje”, – pasakoja Liepkalnyje dirbantis treneris.
Jo teigimu, prie augančio entuziastų skaičiaus prisideda ir gerėjančios slidinėjimo sąlygos. „Kalbant apie Europos sostines, Vilniuje turime unikalias sąlygas slidinėti. Iš tolimiausios miesto dalies nuvykti iki slidinėjimo centro užtrunka apie 20 minučių, niekas kitas mūsų žemyne negali pasigirti taip lengvai pasiekiama slidinėjimo trasa pačioje sostinėje“, – kalba M. Točelis.
Norintiems išvengti nelaimių slidinėjant, treneris pataria nepervertinti fizinių galimybių trasoje. „Lietuvoje trasos yra pakankamai stačios, o nuo kalno slidinėtojai nusileidžia itin greitai. Užsienio šalių kurortuose nusileidimas trasa trunka keliolika minučių, o ją pagal sudėtingumą galima pasirinkti atsižvelgiant į slidinėjimo įgūdžius. Būtent pastarieji šią žiemą Lietuvoje slidinėjantiems žmonėms dažniausiai pakiša koją ir atneša nemalonias traumas”, –pabrėžia M. Točelis.
Pasak jo, nesvarbu ar slidinėjate užsienio, ar Lietuvos slidinėjimo centruose, būtina atsakingai naudotis keltuvais, nestoviniuoti viduryje trasos ir nepervertinti galimybių trasoje.
Treneris pateikia patarimus, kurie padės slidinėjimo trasose išlikti saugiems:
1. Gerbkite kitus slidininkus. Elkitės taip, kad nekeltumėte pavojaus kitiems, o atsitikus nelaimei padėkite nukentėjusiems.
2. Kontroliuokite greitį. Čiuoždami visada atsižvelkite į reljefą, oro sąlygas, trasų būklę ir žmonių kiekį.
3. Pasirinkite tinkamą maršrutą. Leiskitės trasomis, kurios atitinka jūsų pasirengimo lygį.
4. Lenkite atsakingai. Lenkdami kitą slidininką ar snieglentininką palikite jam vietos, niekada neužkirskite kelio ir trasoje venkite staigių manevrų.
5. Sustojimas ant šlaito – laikantis taisyklių. Niekada nesėskite pailsėti viduryje trasos ar prasto matomumo zonoje, pvz. nuokalnėje, kur kiti slidininkai gali jūsų nepamatyti.
6.Būkite dėmesingi ženklams. Paisykite visų trasoje nurodytų ženklų ir įspėjimų, nes jie dažnai praneša apie rizikas trasose.
7. Būkite atsakingi nelaimės atveju. Nelikite abejingi, skubiai praneškite trasų darbuotojams bei paskambinkite trumpuoju pagalbos numeriu. Neskubėkite iš įvykio vietos, padėkite surinkti liudininkų kontaktus, jei jų prireiktų ateityje.
8. Be šalmo – nekelkite kojos į trasas. Slidinėjant Lietuvoje ar užsienyje šalmas visuomet turi būti ant jūsų galvos. Šią žiemą užsienyje užfiksuotas ne vienas skaudus įvykis, kai slidinėjimas be šalmo susidūrimo atvejais tapo mirties priežastimi.
