Pastarosios savaitės nešykšti išbandymų pėstiesiems – dėl susidariusio plikledžio ar kitos slidžios kelio dangos žmonės ne tik patiria diskomfortą eidami, bet ir neišvengia slydimo nelaimių bei kitų sveikatos sutrikdymų.
Draudikų duomenimis, žiemą užfiksuojama net ketvirtadaliu mažiau sužalojimų nei vasarą, tačiau jie – gerokai sudėtingesni.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovės Anos Taraitienės teigimu, trečdalį visų žiemos sezoną užfiksuotų sužeidimų sudaro nelaimės paslydus, kai gatvės ir šaligatviai pasidengia ledu.
„Susidarius slidžiai kelio dangai didžiausia dalis paslydimo atvejų fiksuojama ant nevalytų šaligatvių ir automobilių stovėjimo aikštelėse. Todėl reikėtų būti ypač dėmesingiems išeinant iš pastato ar išlipant iš transporto priemonės. Jei tik yra galimybė, siekiant išvengti rizikingo griuvimo, reikėtų naudotis turėklais, prisilaikyti kitų stabilių daiktų“, – pasakoja A. Taraitienė.
„Gjensidige“ duomenimis, 40 proc. visų paslydimo nelaimių yra atvejai, pasibaigę kaulų lūžiais. Dažniausiai (20 proc. visų atvejų) lūžta rankų kaulai, 13 proc. – šonkauliai, 11 proc. žmonių paslydę patiria kojos kaulo lūžius.
„Krentant dažniausiai atsiremiama rankomis – instinktyviai bandoma sušvelninti smūgį, todėl jos nukenčia dažniausiai. Riešo sąnarys yra ganėtinai mažas, lyginant su kitais galūnių sąnariais, todėl jam tenkantis kūno svoris su griuvimo jėga dažnai lemia būtent šios srities kaulų lūžius. Taip pat krentama ant nugaros, todėl traumuojamas stuburas ir jo slanksteliai, kiek rečiau – pakaušis“, – teigia A. Taraitienė.
Draudimo bendrovės duomenys rodo, kad ketvirtadalis visų susižalojimų paslydus sudaro raumenų, sausgyslių ir raiščių traumos, t. y. pastarųjų patempimai bei plyšimai. A. Taraitienė atkreipia dėmesį, kad dažnai kenčia ir sąnariai.
„Apie sąnario išnirimą signalizuoja staigus ir aštrus skausmas bei neįprasta rankų ar kojų padėtis. Didelė kraujosruva perspėja apie kur kas rimtesnę bėdą – trūkusį raištį. Aštrus, nuolatinis skausmas – dažniausias kaulo lūžio signalas“, – sako sveikatos, kelionių ir asmens žalų ekspertė.
Draudikė atkreipia dėmesį, kad fiksuojami ir paslydusių vaikų sužeidimai. „Jie neretai patiria rankų ir kojų traumas – netinkamai atsiremia krisdami. Vaikams sunkiau nei suaugusiems susikaupti, sukoncentruoti dėmesį, jie greičiau pavargsta, todėl jų griuvimai, nusiridenimai slidžiomis dienomis – ne retenybė“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
Jos teigimu, 4 proc. ant ledo paslydusiųjų patiria kirstinius sužeidimus, kurios baigiasi žaizdų siuvimu, 3 proc. žmonių krisdami susižaloja dantis.
„Dažniausiai nuskyla vienas arba abu priekiniai dantys – viršutinio žandikaulio kandžiai. Nutikus tokiai bėdai, reikėtų surasti nulūžusį danties fragmentą ir su juo kuo skubiau kreiptis į odontologą.
Surastas fragmentas gali būti puikiai panaudotas atstatant dantį. Pati rimčiausia nuolatinių dantų trauma yra danties išmušimas. Šiuo atveju siekiamybė yra grąžinti dantį į jo buvusią vietą, kitaip – replantuoti”, – pasakoja A. Taraitienė.
Nors išvengti nelaimės einant slidžia kelio danga ne visada pavyksta išvengti, tačiau, pasak draudikės, kritimo riziką tikrai galima sumažinti.
„Reikėtų neskubėti, judėti lėtais, mažais žingsneliais ir vengti staigių judesių. Nuo slydimo apsaugo ir tinkama avalynė. Reikėtų rintis žieminius batus su guminiais neslystančiais padais arba protektoriumi, kuris didina sukibimą žengiant žingsnius”, – pataria sveikatos, kelionių ir asmens žalų ekspertė.
Einant slidžiu keliu arba šaligatviu ji rekomenduoja nesinešti krepšio, sunkios rankinės ar kitų daiktų. „Kai nėra papildomo svorio, žmogus gali lengviau išlaikyti balansą. Labai svarbu eiti tuščiomis rankomis, nes būtent šios galūnės padeda išlaikyti pusiausvyrą“, – sako draudimo bendrovės atstovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad netgi nuvalytas ir pabarstytas grindinys gali būti slidus, todėl einant svarbiausia kiekviename žingsnyje atidžiai stebėti dangą po kojomis.
