Lietuvoje – nėra nei kalnų, o šiemet – ir sniego, tad kalnų slidinėjimo entuziastai žiemą aktyvias atostogas renkasi Italijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje ar kitose kalnuotose šalyse. Tačiau gydytojai pastebi, kad ligoniai dėl slidinėjant patirtų sužeidimų gydymo įstaigų duris varsto jau nuo gruodžio pradžios iki pat kovo mėnesio. Tačiau žinant pagrindines taisykles tikrai galima džiaugtis žiemos malonumais, kad atostogos nesibaigtų su ramentais vietoje slidžių, įsitikinęs gydytojas ortopedas traumatologas Nerijus Linkus.
„Traumatologams dabar – pats darbymetis. Slidžių ir snieglenčių mėgėjai dažnai neišvengia sumušimų, raiščių patempimų ar net plyšimų. Dažniausiai nukenčia keliai, tuomet nukentėjusiųjų eilėje rikiuojasi pečiai, riešai ir alkūnės. Tiesa, slidinėjant daugiau pasitaiko kelių sąnarių, čiurnų problemų, o čiuožiant snieglente prie kojų prisegta lenta, tad krentant daugiau kenčia rankos, dažnesni kūno sumušimai. Norint sumažinti susižeidimų riziką, labai svarbus žmonių sąmoningumas ir taisyklių laikymasis“, – sako traumatologas.
1. Pasiruošimas iki vykstant slidinėti
Keliones slidinėti daugelis planuoja iš anksto – jos retai kada būna spontaniškos. Todėl aktyviai pramogai patariama ruoštis iškart įsigijus kelionę. Mat net ir trumpa 15 minučių mankšta kasdien iki išvykstant gali padėti sustiprinti kūną ir susižeidimų tikimybę sumažinti perpus, sako gydytojas.
„Net jei iki kelionės liko tik pora savaičių, vis tiek verta apsilankyti sporto klube, kad kūnas pradėtų pratintis prie krūvio. Kad raumenims nebūtų per didelio šoko, naudinga pradėti mankštintis dar prieš išvykstant, – pataria N. Linkus. – Kitas būdas, kaip apsidrausti nuo susižeidimų – kineziterapeuto konsultacija. Tai tarsi kūno techninė apžiūra. Specialistas gali pasakyti silpnas vietas, kurias dar iki stojant ant slidžių galėsite pastiprinti ar, reikalui esant, naudoti papildomas apsaugas, įtvarus“.
2. Būtinas apšilimas
Net jei ir sportuojate kasdien visus metus, dar nereiškia, kad tik atsistoję ant slidžių galėsite iškart leistis nuo aukščiausio kalno. Norint sumažinti susižeidimų riziką, apšilti prieš čiuožiant būtina. Tam nereikia keltis dviem valandomis anksčiau, kad surastumėte sporto salę ar ilgai prakaituoti joje. Užtenka ir tempimo pratimų ar lengvo prasičiuožimo.
„Labai dažnai pastebiu, kad visai nesitreniravę, neapšilę žmonės tik atsistoję ant slidžių strimgalviais lekia. Juk sportuodami salėje iškart nečiumpate sunkiausių svorių – prieš tai apšylate. Tai svarbu ir atsistojus ant slidžių – keletas pritūpimų, įtūpstų padės raumenims apsiprasti prie krūvio ir pramankštins kelius, kurie daugiausiai ir nukenčia slidinėjant. Susižeidimų tikimybę taip pat ženkliai sumažins lengvas prasičiuožimas 100 metrų pirmyn-atgal prieš leidžiantis trasa. Svarbiausia neskubėti“, – primena N. Linkus.
3. Savisauga ir savo galimybių įvertinimas
Slidinėjant būtina įvertinti savo galimybes ir nepersistengti. Yra tokių, kurie nori maksimaliai pasidžiaugti žiemos malonumais, tad nuo slidžių nenulipa visą savaitę. Viskas gerai, jei kiekvieną dieną aktyviai sportuojate ir toks aktyvus laisvalaikis pernelyg nenuvargina. Tačiau yra aibė tų, kurie be jokio pasiruošimo slidinėja nuo ryto iki vakaro, o jau kitą dieną negali net paeiti nuo raumenų skausmų.
Anot N. Linkaus, klaidinga galvoti, jog įsigytas slidinėjimo pasas „pririša“ slidinėti kiek galima daugiau. Geriau tai daryti saikingai ir taip pasaugoti save. „Pavargę raumenys lygu išaugusi susižeidimų tikimybė. Negailint savęs ir nualinus kūną net nepatogus pasisukimas į šoną gali skaudžiai kainuoti, nes nualintas raumuo nesusitraukia ir neapsaugo raiščių“, – sako traumatologas.
Taip pat reikėtų įvertinti ne tik nuovargį, bet ir orą. Nerekomenduojama vienodai greitai lėkti ant slidžių, jei lauke rūkas – matomumas bus gerokai prastesnis, ar labai šalta – raumenys gali sustingti, o tai irgi gali padidinti susižeidimų tikimybę.
Nepaisant visko, vykstantiems slidinėti N. Linkus rekomenduoja į lagaminą įsidėti pirmosios pagalbos vaistinėlę, kurioje – vaistai nuo uždegimo, tepamos priemonės po sumušimų bei elastinis bintas. Jei vis dėlto sumušimų išvengti nepavyksta, gydytojas pataria po susižeidimo sužeistą galūnę pakelti, sutvirtinti elastiniu bintu, atšaldyti sužeistą vietą ledu, lengvai ją spustelėti ir išgerti vaistų, kad uždegimas būtų sustabdytas. Tačiau, jei skausmas neslūgsta ir sunku jį kentėti, reikėtų kreiptis į medikus. Mat negydomas sužeidimas gis 2–3 kartus ilgiau, o gali ir rimčiau komplikuotis.
Norint nesusižeisti slidinėjant mano patarimas būtų toks, kad reikia tikrinti visą savo turimą įrangą. Kad nebūtų jokių sugadintų ar sulūžusių daiktų, kurie galėtų sukelti kokią nors traumą. Būtinai nusipirkti šalmą, o ne šiltą kepurią kaip kai kurie daro. Viskas turi būti saugu, tada ir traumų tikimybė mažesnė. Pats tai gerą parduotuvėlę žinau, jei kas sulūžta visada ten užsuku nusipirkti naują daiktą.