Dėl prekių gausos šiandien mūsų apsipirkimą kaip niekad stipriai veikia nuolaidos ir išpardavimai, kurie neretai lemia impulsyvų ir spontanišką daiktų įsigijimą. Bet dėl neplanuoto išlaidavimo, namo grįžtama ne tik su tuštesne pinigine, bet ir nereikalingais daiktais, įsigytais dėl „išskirtinio“ kainos pasiūlymo.
Psichologas išsamiai paaiškina, kokias skaudžias pasekmes gali sukelti impulsyvus apsipirkimas išpardavimų metu ir kas padeda jam atsispirti.
Skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Credit24“ Klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė pabrėžia, kad išpardavimo metu svarbu iš anksto planuoti reikiamus pirkinius ir kritiškai įvertinti savo krepšelį.
„Lietuvoje atsidarius didžiausiai regiono išparduotuvei, ši tema tapo dar aktualesnė. Svarbu neužsimiršti ir, susiviliojus išpardavimais, nepradėti švaistyti esminėms mėnesio išlaidoms skirto biudžeto, kad vėliau netektų ir be reikalo skolintis.
Į išpardavimus patariame eiti tik su labai konkrečiu sąrašu, kokių daiktų tikrai reikia ir galima įsigyti pigiau nei įprasta, o ne tiesiog „medžioti“. Nors nauji pirkiniai sukelia malonumą, pasikartojantis impulsyvus išlaidavimas gali lemti rimtus finansinius sunkumus“, – sako D. Stoškuvienė.
Pirkėjus traukia mažesnės kainos
Psichologas Aleksandras Segal antrina, kad apsipirkimas gali sukelti skirtingus jausmus, bet dažniausiai daiktų įsigijimas siejasi su pasitenkinimu, džiaugsmu ir pasisekimu. Anot jo, išpardavimai atrodo patrauklūs ir traukia pirkėjus, kadangi signalizuoja apie galimybę daiktą nusipirkti pigiau ir neišleisti daug pinigų.
„Apsipirkimas yra malonus procesas ir turi raminančio poveikio, bet nevadinčiau to terapija. Žmonės perka laisva valia, kai jie gali, nori ir turi tam galimybių, o kartais taip save apdovanoja už sunkų darbą. Pačiame žodyje išpardavimas yra užprogramuota reikšmė, kad yra galimybė kažką nusipirkti už pigesnę negu rinkos kaina, tai žmonėms reiškia, kad už mažesnius pinigus jie gauna tarsi didesnę vertę“, – aiškina jis.
Kada pirkimas tampa žalingas?
Specialistas tikina, kad žmonių apsipirkimo įpročiai nėra vienodi, nes skiriasi savikontrolės lygis ir asmenybiniai bruožai. Jo teigimu, ženkli dalis pirkėjų vadovaujasi principu: jeigu galimybės leidžia čia ir dabar, tai poreikius tenkiname per stipriai negalvojant apie galimas pasekmes.
Pasak A. Segal, jei elgesys tampa nekontroliuojamas, tuomet tai gali privesti prie rimtų diagnozių, susijusių su impulsyviu apsipirkimu, kai žmonės praranda savikontrolę ir nebeskaičiuoja savo galimybių.
„Pirkėjai, pasižymintys didesniu kritiniu mąstymu, savikontrole, geresniais finansinio raštingumo įgūdžiais ir žiniomis, pirkimo metu daugiau analizuoja savo poreikius ir galimybės, tad impulsyviai perka mažiau.
Tačiau dažnai išpardavimo metu nėra galvojama, ar tikrai galiu sau tiek leisti, ar pirkinys bus reikalingas rytoj ir kaip ateityje tvarkysiu savo finansus. Yra atvejų, kai žmogus nebegali kontroliuoti impulsyvaus pirkimo ir šis elgesys išauga į žalingą įprotį.
Jeigu žmogus pradeda jausti, kad dėl jo apsipirkimo įpročių kenčia kitos jo gyvenimo sritys, tikėtina, kad ši veikla tampa žalinga ir reikėtų kažką koreguoti“, – analizuoja specialistas ir antrina D. Stoškuvienei, kad impulsyvus pirkimas lemia finansinius sunkumus, kurie kelia dar didesnių problemų.
Svarbus pasiruošimas iš anksto
A. Segal teigimu, yra nemažai technikų, kurios padeda susivaldyti nuo impulsyvaus pirkimo, viena tokių – planavimas ir savikontrolė.
„Norint apsisaugoti nuo nevaldomų pirkimų, reikėtų dar prieš vykstant į prekybos centrą apgalvoti savo poreikius ir juos surikiuoti prioritetine tvarka. Išankstiniai pamąstymai ir veiksmai žmogų daro sąmoningesnį, atitinkamai didėja jo savikontrolė ir jis gali geriau valdyti savo sprendimus bei veiksmus.
Kai žmogus ateina į prekybos centrą su daug nepatenkintų fiziologinių poreikių, tarkime alkanas arba žinantis, kad jam reikia nusipirkti daug daiktų, jo poreikių krepšelis yra pakankamai didelis ir žmogus mato daug galimybių patenkinti šiuos poreikius čia ir dabar“, – tikina jis.
Būtinas švietimas ir įgūdžių lavinimas
Pasak psichologo, tyrimai Lietuvos mastu rodo, kad vaikų, paauglių bei jaunų suaugusių finansinio raštingumo žinios yra pakankamai žemo lygio, o tai reiškia, kad žmonės turi silpnus gebėjimus planuoti ir taupyti pinigus. Jo teigimu, jaunuolių sukauptos finansinio raštingumo žinios priklauso nuo auklėjimo ir vyresnės kartos sąmoningo dėmesio žinių perdavimui bei praktikai.
„Vaikų ir paauglių auditorija pasižymi impulsyvesniais pirkimo įpročiais. Maža dalis vaikų ir paauglių yra linkę taupyti, o tai reiškia, kad didžiąją dalį gaunamų pinigų jie išleidžia. Norint keisti situaciją reikalingas švietimas ir praktika.
Patartina jaunuoliams suteikti tam tikrą biudžetą, įvardinti kam jis yra skirtas ir leisti jo rėmuose vykti į parduotuvę bei padaryti tam tikrus sprendimus. Tokia galimybė praktikuotis turi dar vieną svarbų poveikį, nes suteikiamos ne tik teorinės žinios, bet ir formuojami įgūdžiai“, – pataria A. Segal.
savo drabužių spintos išpardavimą skelbia viena paprastai nuotraukomis iš kurortų mus pamaloninti jauna ponia.