Prezidentas Gitanas Nausėda priėmė į Lietuvą oficialaus vizito atvykusį Lenkijos vadovą Andžejų Dudą. Vizitas prasidėjo pirmuoju 2020 m. įkurtos Prezidentų tarybos posėdžiu.
Daugiausia dėmesio skirta regiono saugumo ir gynybos, nelegalios migracijos suvaldymo, Rytų kaimynystės klausimams aptarti.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas ir draugystė buvo svarbūs visais istorijos laikotarpiais, tačiau ypač yra reikšmingi vertinant dabartinį geopolitinį kontekstą.
„Vertiname Lenkijos indėlį į regioninį saugumą. Jaučiame, kad kaimynystėje turime patikimą draugą ir sąjungininką. Tik būdami vieningi būsime stiprūs, kad atremtume kylančias grėsmes dabartinėje geopolitinėje aplinkoje. Turime negailėti jėgų stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą“, – teigė šalies vadovas.
Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai aptarė nelegalios migracijos krizės valdymą ir padėtį pasienyje su Baltarusija.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Baltarusijos režimo hibridinės atakos pamokos atskleidė galiojančių ES teisės aktų spragas ir poreikį juos pritaikyti prie naujų realijų, siekiant užtikrinti ES sienų apsaugą, neteisėto sienos kirtimo prevenciją ir nedemokratinių režimų piktnaudžiavimą prieglobsčio sistema.
„Šiuos klausimus kelsiu jau šį ketvirtadienį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Dėkoju Lenkijai už palaikymą ir tikiuosi, kad ir toliau vieningai sieksime būtinų pokyčių“, – sakė Prezidentas.
Šalių vadovai taip pat skyrė laiko regiono infrastruktūros projektams aptarti.
Prezidentas pabrėžė, kad Baltijos valstybių sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais yra Lietuvos prioritetas. Jį siekiama įgyvendinti vėliausiai iki 2025 m., o iki 2021 m. pabaigos įgyvendinti Lietuvos elektros perdavimo tinklų jungties su Lenkijos elektros perdavimo tinklais „LitPol Link“ išplėtimo projektą. Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutarė, kad projekto „Rail Baltica“ užbaigimas ir eksploatacijos pradžia iki 2026 m. – bendras abiejų šalių strateginis tikslas.
Kitas Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų tarybos posėdis numatytas 2022 m. Varšuvoje.
Na ką, laikas pradėti Liublinas – 2. Kitas žingsnis į penktą padalinimą.
Žmonės žino, kad geležinkelis su Lenkija veikia, – vykstant iš Vilniaus į Baltstogę tenka važiuoti net per Kazlų Rūdą, jau nuo 1990 metų. Tačiau apie tai, kad jis galėtų būti Prezidentų rūpesčio verta strategija, nieko konkretesnio nėra girdėję. Yra žinoma, kad iš Vilniaus į Baltstogę važiuoti “per aplinkui” nėra kam, krovinių srautas ta kryptimi taip pat – menkas. Tad susisiekimo tokiu maršrutu vardijimas kaip strateginio tikslo, trumpai sakant – nerimta. Išeitų, kad ir toliau Lenkija diktuos, kad iš Vilniaus į Baltstogę būtų vykstama per Kazlų Rūdą, o į Rygą – per Kauną…
Va turėti 250 km/val greičio geležinkelio liniją Vilnius- Ryga- Talinas, tai visiems aišku, kad tai būtų tikras Baltijos šalių, ES strategijos vertas susisiekimas. Ir tai darant visų pirma, greitąją liniją Baltijos šalys jau galėjo turėti Nepriklausomybių 100-ui, tačiau, matyt, Lietuvos valdžių “strateginiai tikslai” sutampa su lenkiškais, o ne baltiškais… Taigi ir velkamasi, kaip savo metu su AE statyba Visagine, ar – nacionalinio stadiono statyba Vilniuje…
Lenkijos pamokos minint Lietuvos Konstitucijos dieną
Marius Jonaitis
– pozicija.org/lenkijos-pamokos-minint-lietuvos-konstitucijos-diena/