Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkai, pažymėdami 70-ąsiais 1951 m. spalio 2 d. masinės Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos, kodiniu pavadinimu „Osenj“ („Ruduo“) metines, parengė virtualią parodą.
Prieš 70 m. kruopščiai suplanuotus trėmimus vykdė Sovietų Sąjungos represinės struktūros, rašoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešime žiniasklaidai.
Virtualią parodą sudaro 6 struktūrinės dalys: „Juos ištrėmė 1951 m. rudenį“, „Darbas tremtyje“, „Tremties metų kasdienybė“, „Sibiro mokykla“, „Netektys“ ir „Sugrįžimas“, iliustruotos archyviniais dokumentais, ištremtųjų nuotraukomis ir asmeniniais dokumentais, tremtinių dienoraščių ištraukomis.
Apsnigtos žieminės, kuriose glaudėsi savo gimtųjų namų netekę tremtiniai, ar ties vaikelio karsteliu sustingusios šeimos nuotraukos sukrečia.
Vis dėlto net ir tokios lietuvių tautai tragiškos tematikos fotografijose įamžinta mūsų žmonių šviesa – gilūs žvilgsniai, kuklios kasdienės pramogos, santūrūs veidai darbo vietose, išgyvenimo bei sugrįžimo laimė.
Parodą galima aplankyti čia.
Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Atminimo programų skyriaus ir centro istorikų paskelbta medžiaga.
Primintina, kad 1951 m. rudenį: rugsėjo 20–21 d., 1951 m. spalio 2–3 d. ir 1951 m. lapkričio 30 d., iš Lietuvos į Krasnojarsko ir Altajaus kraštus bei Irkutsko ir Tomsko sritis iš viso buvo ištremtos 5139 šeimos – 20 357 žmonės.
Istorikų duomenimis, 1951-ųjų rudenį trėmimai vyko keliais žingsniais. Pirmasis trėmimas vyko rugsėjo 20–21 dienomis.
Tuomet į Irkutsko sritį ištremtos 822 šeimos (iš viso 3072 žmonės). Visi jie buvo partizanų giminaičiai arba kovotojų rėmėjų ir ryšininkų šeimos.
Didžiausias trėmimas, kartu su propagandine kampanija, kurios tikslas buvo paaiškinti kaimo gyventojams, kad „buožijos iškeldinimas – tai priemonė, garantuosianti dirbančių valstiečių saugumą ir pagerinsianti kolūkių kūrimo procesą“, vyko 1951 m. spalio 2–3 dienomis.
Trėmimo operacijai vadovavo LSSR valstybės saugumo ministras P. Kapralovas ir SSRS MGB įgaliotinis J. Jedunovas.
Joje dalyvavo 3818 MGB pareigūnų, 11 270 MGB vidaus kariuomenės kariškių, stribų, milicininkų ir 8000 sovietinių partinių aktyvistų.
Šis kontingentas sudarė per 3000 operatyvinių grupių, tiesiogiai vykdžiusių trėmimus. Kiekvieną grupę sudarė viršininkas (MGB operatyvinis darbuotojas), 2 stribai, 2 MGB kariuomenės kariai bei sovietų partiniai aktyvistai.
1951 m. spalio 4 d. MGB pareigūnų pažymoje teigiama, kad trėmimo operacijos metu buvo sudaryta 16 ešelonų: 10 – į Krasnojarsko kraštą, 6 – į Tomsko sritį. Iš viso ištremtos 4 143 šeimos – 16 150 žmonių, iš jų – 5 278 vaikai.
Ištremiami visam gyvenimui tremtiniai galėjo su savimi paimti 1500 kg reikalingų daiktų ir darbo įrankių. Tuo pat metu ūkyje pasilikę aktyvistai aprašinėjo žmonių užgyventą atimtą turtą: gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, baldus ir kitus namų apyvokos daiktus, padargus ir gyvulius – viskas per kelias valandas virto kolūkine nuosavybe.
1951 m. lapkričio 30 d. įvyko dar vienas trėmimas – keliasdešimt ūkininkų šeimų išvežta į Altajaus kraštą Bijsko rajoną.
Visų šių trėmimų tikslas buvo kuo greičiau užbaigti prievartinę kolektyvizaciją ir silpninti kovojančių partizanų rėmėjų gretas.
Dabar kiti laikai, bet jų tikslai tie patys: LR ” Jis taip pat patvirtino, kad Santaros klinikose dėl COVID-19 gydomi įvairaus amžiaus vaikai. Jauniausim – vos keli metai. Primename, kad daugiau detalių apie šį atvejį pateikė A. Dulkys.” Vakcinuokitės patys ir jau ruoškit vaikus trėmimui anapilyn. Tada reikėjo nemokamos darbo jėgos, dabar jūs iš vis nebereikalingi.
Viskam vadovavo kpss, todėl buvo komunistinės išgamos. Gal baimė sakyti tiesą? Ar tai galimai ne išmanus klaidinimas?
Trėmimus vykdė D.Grybauskaitės, Justino Marcinkevičiaus, Česlovo Juršėno, Liudviko Sabučio, Mykolo Burokevičiaus, Romualdo Ozolo, Algirdo Mykolo Brazausko, Nijolės Oželytės bendrapartiečiai.
Man labai, labai, labai įtartina tai, kad jau ne pirmą kartą minimi būtent sovietai, bet ne komunistai, ne kpss, lkp. Neminimi būtent ie, kurie sssr vadovavo viskam, įskaitant nkvd, mgb, kgb, armiją. Tai toks čia „šviečiamasis“ darbas?
O ne elitinis parteicų luomas – KGB?
Lygiai taip pat neminimi “išrinktosios” tautos nkvd’istai, o jų ten buvo daug, dauguma… Kur jų pavardžių sąrašas? Ar išdrįs kas tokį paskelbti? Ar ne dėl to pačio V.Lansbergio pastangomis slepiami buvusių KGBistų sąrašai? Ar ne kitaip istoriškai atrodytų ir susidorojimai su jais, su jų tautiečiais, kai jau buvo baudžiami ir niekuo nekalti?
„Dalia yra jeigu ne rusė, tai tikra „chocholka“ (ukrainietė), – pasakojo redakcijai Kėdainių rajono gyventoja Aldona Staugienė. Dalios Gržybovkos tėvą Polikarp aš gerai pažinojau, jis buvo stribas, kuris vėliau buvo nuteistas sovietų valdžios už plėšikavimus ir penkis metus sėdėjo kalėjime“. Nuteistas sovietų valdžios už plėšikavimus. Dabar suprantat ? Sovietai išgamos, o stribai ir komunistai ne. Jie kovojo už tarybų liaudies šviesų rytojų, kovoja ir dabar už kapitalistinės liaudies gerovę. Todėl tvartelio vatagalviai iš kart pagrobė KGB archyvuose buvusių KGB-stų sąrašus ir iki šiol slepia. Nes gerai žinojo, kad kapitalizmo statyboje jie bus nepakeičiami kadrai. Jie, jų vaikai ir anūkai, bei anūkės.
Tuomet buvo kiti laikai, ir buvo vykdomi prievartiniai lietuvių ir kitų TSRS tautų prievartiniai trėmimai į Siberiją ne tautos genocido tikslais, o apgyvenditi retai gyvenamą Siberija – taip, tai buvo nelegali prievarta ir smerktina.
O dabar gyvename kitais laikais ir vykdomas kitoks, bet jau tikrasis lietuvių tautos genocidas, kaip ir visų kitų po vakarų demokratijos batais pavergtų baltaodžių tautų genocidas. Jis vykdomas kitais tikslais – asimiliuoti baltaodžių tautas, degraduoti jas trečiojo pasaulio genais, genetiškai sunaikinti jas, o po to ateityje genocido vykdytojų palikuonys (judo-masonai), sunaikins tiesiogiai tuos, nelabai primityvius trečiojo pasaulio kolonistus ir perims visą vakarų pasaulį į savo rankas.
Taip… Tas įsigalėjas vadinamas antirasizmas yra pats tikriausias rasizmas prieš baltuosius…
Dėl trėmimo į Sibirą bei Šiaurę teritorijų apgyvendinimo tikslais:
Taip, buvo ir tai numatyta: JEI kas tokiomis gamtinėmis +TSKP suteikiamomis sąlygomis visgi išliks gyvas, jis ir jo palikuoniai bus naudojami Sibirui apgyvendinti. 🙂 Tėvų ir senelių tik mažuma išliks, bet neturės jau jėgų kelionei atgal ir įsikurti iš naujo. O jaunimas bus nutautėjęs, susituokęs, kažkaip įsitaisęs…
Tik ar ne keista, kodėl pačių Sibiro užkariautojo palikuonių ten nevežė? Ar tai ne pigiau kainuotų, negu vežti iš LT, LV, EE, Karelijos, BY, UA, PL, DE nepratusius, neprisitaikiusius tomis sąlygomis gyventi ir dirbti? Juolab, kad tremties vietose net nebuvo kur jų dėti, kur apgyvendinti? Net nebuvo rūpinamasi išgyventi tinkamomis sąlygomis jiems. O kaip ten išgyventi mažyliams, ar net pakeliui traukinyje gimusiems (kaip mano buv. bendradarbė), gimdyvėms, ligoniams? Kuo badavusios motinos turėjo žindyti kūdikius, maitinti mažylius?
Tuo tarpu į ištremtųjų vietą suvežamiems kolonistams buvo suteikiamos to meto geriausios įmanomos sąlygos: jie buvo apgyvendinami ištremtųjų namuose, kur, tegu ir ne visuose, visgi liko visas (net jei ir kuklus) apstatymas, visi normalaus gyvenimo ir buities reikmenys (baldai, knygos, radijas, elektra, apranga ir avalynė, patalyne, indai, virtuvės rykai, viryklės ir krosnys; šalia namo buvo sodas ir daržas, įrankiai)*. Žodžiu, iš proletariško RU skurdo jie tarsi įkrito į jiems neįprastą buities prabangą. Net gražuolis laikrodis ant sienos tiksi! Jei netingi malkomis pasirūpinti, krosnį iškūrenti ir vandens prisinešti, gyveni, ,,kaip buržujus”!
Tie, kam nepakako tokių, be šeimininkų likusių pasiturimam gyvenimui įrengtų namų, buvo apgyvendinami didesniuose, bendrabučiais paverstuose išvežtųjų ar įkalintų namuose. Ten nebuvo tokios prabangos, tačiau atskiras komunalinis butas po ne vėliau kaip per 2 metus buvo garantuotas! Ne nekūrentame barake ant narų, kaip kad ištremtieji iki ryto tirtėdavo, bet šiltame name atvežtieji buvo apgyvendinami. Profesijos neturintieji prof. tech. mokyklose buvo išmokyti statybininkų amato, kad patys sau čia daugiabučius ir gamyklas pastatytų.
Ar ne genialu? Iš okupuotų šalių pašalinti vietinius gyventojus, išvežti juos kuo toliau ir išblaškyti kuo plačiau (net ir šeimos narius), kad nebebūtų susitelkę, kad grįžti į Tėvynę būtų ir draudžiama, ir beveik neįmanoma. O į jų vietą privežti naujųjų ištuštintos žemės ,,šeimininkų” – visų pirma rusų, bet ir kitų kuo tolesnių okupuotų žemių gyventojus. Ir tokiu būdu stipriai ,,praskiesti” etninius gyventojus, sumažinti galimybę susitelkti kovai už savo žemės laisvę. Juk čia pat ir tavo, ir gretimame, ir aplinkiniuose namuose gyvena ir budi(!) ,,išvaduotojai”. Kurie gal net nepagalvojo, kad jie čia ne tik ,,atstatyti liaudies ūkio” atvežti, bet ir budėti – jei iškiltų reikalas, kad būtų žaibiškai mobilizuoti, apginkluoti ir stotų į kovą. Juk neprotinga būtų ir ilgai truktų iš RU gilumos karinius ar baudžiamuosius būrius vežti?
Vis nesupratau – kodėl vietinės priklausomybės fabrike dirbantieji gavo kelis kartus mažesnes algas, negu tos pačios profesijos bei diplomo specialistams kolonistams pastatytuose fabrikuose bei gamyklose, ypač, kai tai buvo ,,vsesojuznoje predprijatije”. Atrodo, supratau: jiems prie algų buvo priskaičiuojami priedai – komandiruotpinigiai ir dienpinigiai. O dar buvo nuosavi nemaži med. punktai, valgyklos su maistu už kapeikas, poilsio namai ir sanatorijos, saviveiklos ir sporto klubai. Kai kurios tokios įmonės turėjo didžiules puikiai įrengtas poliklinikas ir ligonines savo darbuotojams bei nuosavus žinybinius namus apgyvendinti savo darbuotojams. O visa tai irgi priedas prie algų natūra. Natūralu tikėtis, kad taip apmokami ir taip aprūpinami kaip žvėrys kovotų už čia jiems parūpintą gerovę, apie kokią Rusijoje net svajoti negalėtų?
Kiek pamenu, mūsų pas baltąsias meškas ,,komandiruotų” giminių nei apgyvendinimo, nei darbo ir sveikatos priežiūros sąlygos sąlygos, nei algos neprilygo į Lietuvą ištremtų rusų algoms? O komandiruotpinigių bei vietų poilsio namuose taip niekada ir negavo?
__________________
* Tokie buvo apgyvendinti ir uošvio kaimynystėje. Jie matė, kaip tada dar tuščiame sklype šeimos tėvas po darbo savo rankomis statėsi šeimai namą, nupirkęs nupjautus senus el. stulpus… Tačiau visą gyvenimą buvo jų persekiojamas, nes jis – buržujus. O jie, ant nusavinto svetimo atėję – dori žmonės.
Kaip galima pasitikėti superpatriotais, kurie rašinėja apie Cvirką, kai visi seniausiai gerai žino, kuo jis buvo, ką veikė, ir nereikia jokių papildomų aiškinimų? Tai, kad superpatriotais negalima pasitikėti, rodo tai, kad jie net švelniausiai nepakutena Paleckio, Venclovo, Neries, Vilniaus partškolos darbuotojų, neeilinių komsomolo veikėjų, nekelia klausimo, kodėl buvę (?) komunistai ir komunistės užėmė ir užima labai neeilines pareigas ir, svarbiausia, kieno dėka?
Peržiūrėjau visas parodos nuotraukas. Baisu.