Lietuvos pasiuntinybė Maskvoje 1920 m. kūrėsi sudėtingomis sąlygomis. Ji rūpinosi ne tik gerų diplomatinių santykių palaikymu, sudarytų tarptautinių sutarčių bei įsipareigojimų tinkamu vykdymu, bet ir Lietuvos valstybės piliečių teisių, poreikių atstovavimu. Bene didžiausi nuopelnai įtvirtinant ir plečiant Lietuvos pasiuntinybės veiklą Sovietų Rusijoje, o vėliau ir Sovietų Sąjungoje, tenka Jurgiui Baltrušaičiui, ilgus metus vadovavusiam užduočiai, vėliau tapusiam Lietuvos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru, pradėjusiam diplomatinį darbą Maskvoje dar 1920 m. rudenį. Tuo tarpu su jį 1939 m. pakeitusiu Ladu Natkevičiumi – naujai paskirtu nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru – siejami paskutinieji pasiuntinybės veikimo metai. Antrojo pasaulinio karo akivaizdoje Lietuvos pasiuntinybei didžiausią dėmesį teko skirti Lietuvos–Sovietų Sąjungos neutraliteto, taikos palaikymo klausimams.
Parodą sudaro trys dalys: „Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutarties sudarymas“, „Pasiuntinybės įkūrimas ir veikla Jurgio Baltrušaičio atstovavimo laikotarpiu“ ir „Paskutinieji pasiuntinybės veiklos metai“. Parodoje daugiausia eksponuojami archyve saugomi Užsienio reikalų ministerijos fondo Nr. 383 rašytiniai dokumentai: Lietuvos–Sovietų Rusijos 1920 m. liepos 12 d. taikos ir Lietuvos–SSRS nepuolimo ir neutraliteto 1926 m. rugsėjo 28 d. sutartys, Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos derybų delegacijos bei Lietuvos pasiuntinybės Maskvoje veiklą atspindintys dokumentai. Parodą papildo Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos derybų delegacijos narių portretai ir Lietuvos pasiuntinybės Maskvoje veiklos pabaigą iliustruojantys dokumentai.
Lietuvos–Sovietų Rusijos 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartis deklaravo Lietuvos atsiskyrimo nuo Sovietų Rusijos faktą: Rusija Lietuvą pripažino nepriklausoma suverenia valstybe, sutartimi įtvirtintas Lietuvos neutraliteto statusas, nustatyta abiejų valstybių siena. Šia sutartimi Lietuvai buvo priskirtas ir Vilniaus miestas su aplinkinėmis teritorijomis, sudarant galimybę grįžti karo pabėgėliams (į Lietuvą iš Rusijos parvyko apie 200 000 asmenų). Sovietų Rusija sutartimi taip pat buvo įpareigota grąžinti per Abiejų Tautų Respublikos padalijimus ir I pasaulinį karą išvežtą turtą, išmokėti 3 mln. aukso rublių kompensaciją. Abi šalys, ratifikavus sutartį, įsipareigojo užmegzti diplomatinius santykius, taigi šiemet pažymime ne tik Lietuvos atsiskyrimo nuo Sovietų Rusijos, bet ir diplomatinių santykių tarp abiejų šių šalių užmezgimo 100-ąsias metines.
Kviečiama apžiūrėti parodą čia: https://bit.ly/2GPUyPP
