Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas teigia, kad 100-oji kepenų transplantacija, atlikta Kauno klinikose, įrodo aukštą gydytojų kvalifikaciją, profesionalumą ir gerą komandinį darbą: „Kepenys transplantuojamos nustačius negrįžtamus pakitimus jose arba sergant kepenų vėžiu, todėl džiaugiamės, kad galime pacientams suteikti viltį naujam gyvenimui.“
100-oji kepenų transplantacija atlikta Kauno klinikų ligoniui Broniui, kuris ilgą laiką nė neįtarė, kad serga klastinga liga – hepatitu C. „Prieš kelis metus apsilankiau pas šeimos gydytoją dėl profilaktinių kraujo tyrimų. Atlikus juos, gydytoja liepė nedelsti ir apsilankyti pas gydytoją gastroenterologą“, – pasakojimą pradeda vyras.
Kauno klinikose atlikus išsamius Broniaus sveikatos būklės tyrimus, paaiškėjo, kad jam – dekompensuota kepenų cirozė, kurią sukėlė hepatitas C. „Žinia apie ligą buvo netikėta, nes iki tol jaučiausi puikiai, neturėjau jokių nusiskundimų, – teigia pacientas. – Po diagnozės mano gyvenimo būdas pasikeitė, turėjau daug laiko praleisti ligoninėje ir nuolat sekti savo savijautą.“
Prof. Juozas Kupčinskas pastebi, kad hepatitas C – klastinga liga, nes ankstyvose stadijose nesukelia jokių simptomų. „Taip nutiko ir šiam pacientui, kuriam diagnozavus kepenų cirozę, liga jau buvo pažengusi, kepenys stipriai pažeistos, jos nebepajėgė atlikti savo funkcijų, – aiškina profesorius. – Broniui pritaikytas medikamentinis hepatito C gydymas, tačiau kepenys buvo stipriai pažeistos, todėl nuspręsta jam atlikti kepenų transplantaciją.“
Kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime turėtų išsitirti hepatito C antikūnus, norint išvengti kepenų cirozės ir šio organo transplantacijos. „Laiku nustačius šį virusinį susirgimą, pacientams galima padėti ir moderniais medikamentiniais vaistais išgydyti klastingą ligą“, – sako prof. J. Kupčinskas. Virusiniu hepatitu C, kuris negydomas sukelia kepenų cirozę, Lietuvoje serga apie 1-2 proc. visų šalies gyventojų.
Broniui kepenų transplantacijos reikėjo laukti tik kelis mėnesius. „Negalėjau patikėti, kai sulaukiau skambučio, kad atsirado donoras. Maniau, kad transplantacijos turėsiu laukti ne vienerius metus, – sako vyras. – Paskubomis susikroviau daiktus ir nerimaudamas išvykau į Kauno klinikas.“
Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas doc. Tomas Vanagas džiaugiasi, kad kepenų transplantacija pavyko sklandžiai. „Operacijos metu paciento būklė buvo stabili, kitą dieną jis jau šypsojosi ir sakė, kad savijauta – puiki“, – pasakoja skyriaus vadovas.
„Šios transplantacijos – vienos sudėtingiausių pilvo operacijų, tačiau svarbi ne vien procedūra, bet ir paciento paruošimas prieš operaciją, jo būklės stebėjimas operacijos ir anestezijos metu ir paciento pooperacinis gydymas. Visi šie procesai – sudėtingi ir reikalauja ypatingo gydytojų profesionalumo“, – kalbėjo doc. T. Vanagas.
Sėkminga kepenų transplantacija – daugiadalykės komandos darbo rezultatas. Broniaus kepenų transplantacijoje dalyvavo Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojai, gydytojai kraujagyslių chirurgai, gydytojai anesteziologai reanimatologai. Prie organų transplantacijos proceso visada prisideda Organų donorų koordinatoriai ir transplantacijų koordinatoriai. Pooperaciniu laikotarpiu pacientu rūpinosi Intensyviosios terapijos klinikos gydytojų komanda, o tiek prieš operaciją, tiek po jos – Gastroenterologijos klinikos gydytojai.
„Po transplantacijos jaučiuosi gerai, visiškai nejaučiau jokio skausmo, – neslepia Bronius. – Esu dėkingas gydytojams chirurgams doc. T. Vanagui, prof. Antanui Gulbinui, Kęstučiui Urbonui, doc. Albertui Daukšai ir visai gydytojų bei slaugytojų komandai, kuri atliko operaciją. Taip pat dėkoju gydytojai gastreonterologei prof. Jūratei Kondrackienei ir visam Kauno klinikų personalui, kuris paruošė mane transplantacijai ir rūpinosi po jos.“
Kauno klinikose kepenų transplantacijos atliekamos jau daugiau nei 20 metų ir išlieka viena iš prioritetinių ligoninės veiklos sričių. Per kelis dešimtmečius transplantologijos sritis vystėsi ir tobulėjo, joje diegiami moderniausi diagnostikos ir gydymo metodai. Dažniausiai kepenys persodinamos dėl virusinių hepatitų, kepenų vėžio ir autoimuninių kepenų ligų, ir dažnai tai yra vienintelis gyvybę gelbstintis gydymo metodas. Todėl transplantacijų procesas nenutrūko ir COVID-19 pandemijos metu. Šiais metais Kauno klinikose atlikta jau 10 kepenų transplantacijų.
