Seimo Ateities komiteto nuotoliniame posėdyje buvo aptariami Lietuvos aviacijos pramonės sektoriaus esminiai trikdžiai, tarptautinių šalies oro uostų strateginės plėtros kryptys, aviacijos, kaip aukštos pridėtinės vertės srities, svoris šalies ekonomikoje. Taip pat apsvarstyti atskiros valstybinės ilgalaikės aviacijos strategijos poreikis integruoto ateities susisiekimo kontekste.
Lietuva nėra jungiamųjų skrydžių kraštas. Jau daugelį metų šalyje pasigendama bazinio-nacionalinio oro vežėjo, kurio pritraukimas ar sukūrimas padėtų užtikrinti pagrindinius šalies oro susisiekimo tikslus. Pirmiausia aviacijos sektorius turėtų užtikrinti tvarų susisiekimą su prioritetinėmis rinkomis, nes tebeegzistuoja žemas šalies pasiekiamumo lygis oro transportu.
Skirtingai nei Rygos oro uostas, nuosekliai stiprinantis aviacijos sektorių, Lietuva vis dar yra pigaus išvykstamojo turizmo šalis, nekurianti hub‘o (tinklinio oro uosto), neturinti aviacijos tinklo, neplečianti laisvosios ekonomikos zonos poveikio lauko ir dar neturinti išplėtotų ir tarpusavyje darniai veikiančių visų susisiekimo sektorių.
COVID-19 pandemija taip pat turėjo globalų poveikį aviacijai – ambicingi plėtros planai prieš pandemiją sustabdė jos plėtrą. Lietuvos 2020 m. keleivių skaičius oro uostuose krito 72 proc. nuo 2019 m. lygio (nuo 6,5 mln. iki 1,8 mln. keleivių). Vis dėlto visos 69 Lietuvos aviacijos įmonės tebeveikia, nors ir patyrė žymų keleivių skaičiaus kritimą.
Posėdžio metu aptarti visų trijų tarptautinių Lietuvos oro uostų skirtingos plėtros galimybės. Pagrindinė Vilniaus oro uosto infrastuktūros plėtra – naujas keleivių terminalas, kurį įgyvendinus, sostinės oro uostas galėtų aptarnauti dvigubai daugiau keleivių nei šiuo metu. Kauno oro uosto tolimesnė perspektyva labiau orientuota į krovos kompanijų veiklos plėtrą.
Palangos oro uoste svarbiausias darbas yra atnaujinti tūpimo takus, nes dėl saugumo būtų nebegalima jais naudotis. Be to, po keleto metų privalo prasidėti Vilniaus ir Kauno oro uostų integravimas su „Rail Baltica“.
kai didžiausius miestus galima pribaigti vienu kompiuterio mygtuko spustelėjimu, viena ataka, būtina skubiai pasirūpinti gyvenviečių, miestų ir miestelių ryšių, elektros, vandens, šilumos tiekimu ne iš vieno centro; elektros ir vandens kaupyklų įrengimu ir avariniu aprūpinimu; be to, papildomu atskiru aprūpinimu tiek vadaviečių, tiek ligoninių, įv. strateginių objektų.. Būtina grąžinti, kas iš miestų aprūpinimo objektų buvo sunaikinta, privatizuota (kad ir transformatorinės daugiabučių kiemuose) ir pasirūpinti tuo, kas seniai turėjo būti įrengta, nes dabar mes patys save ant iešmų susmaigstėm ir prieš žmogėdrą gatavučiai garuojame. Galime prisikviesti į pagalbą kad ir iš Marso kariauną, bet jei ir toliau miegosime taip viską sunaikinę, tai ir Marsas nepadės.
Viceministras: būtina tęsti pasirengimą kibernetinėms atakoms prieš energetiką
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/viceministras-butina-testi-pasirengima-kibernetinems-atakoms-pries-energetika-56-1523054?copied
VSD palaiko iniciatyvą steigti žvalgybos kontrolierių, bet turi pastabų
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vsd-palaiko-iniciatyva-steigti-zvalgybos-kontrolieriu-bet-turi-pastabu-56-1523078?copied
L.Kasčiūnas: žvalgybos kontrolierius galėtų pradėti dirbti kitų metų liepą
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/l-kasciunas-zvalgybos-kontrolierius-galetu-pradeti-dirbti-kitu-metu-liepa-56-1523038?copied
„Vis dėlto visos 69 Lietuvos aviacijos įmonės tebeveikia, nors ir patyrė žymų keleivių skaičiaus kritimą.“ Vajetau, vajetau… 69? O kodėl ne 109? Ir tos 69 (???) „patyrė žymų keleivių skaičiaus kritimą“? Tiek vežėjų (liaudiškai, aviakompanijų) turime? Nei juoktis, nei verkti, koks žinovų lygis… Dar: „ hub‘o“ – čia dar kas?